Vilnius. Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo pakeitimai stringa, nors svarstomi ne pirmą kartą. Parlamentinio Kaimo reikalų komiteto nariai sutinka – teisės aktas painus ir sudėtingas, tad jį reikia tobulinti. O žemdirbiai rėžia tiesiai šviesiai – jei reikės, dėl vienos iš nuostatų ir vėl su traktoriais grįš į sostinę.

Nuotoliniame posėdyje Komiteto pirmininkas Viktoras Pranckietis priminė, kad klausimas jau svarstytas birželį, vėliau surengta pasitarimų ir klausymų, bet ir toliau aiškumo nėra.

„Pasiūlymai nenustoja plaukti, iki šiol oficialiai registruotos 56 pastabos. (...) Vadinasi, laukia labai daug darbo, derinimų ir ieškojimų šioje srityje. (...) Deja, šiuo įstatymu nebus išspręstos jokios teisinio reguliavimo problemos, bet bus tik sukurta naujų, ypač susijusių su žemės ūkiu“, – sakė V. Pranckietis, teigdamas, kad net ir pats aplinkos ministras Simonas Gentvilas teikė naujus pasiūlymus savo paties ministerijos rengtam projektui.

Jis iškart siūlė taupant laiką įstatymo projektą grąžinti tobulinti rengėjams. Jam vėliau pritarė ir kiti Komiteto nariai.

Aplinkos viceministrė Giedrė Ričkutė patikslino, kad S. Gentvilas siūlymus pateikė dėl nuostatų, kurių pirminiame siūlyme visai nebuvo. Anot jos, įstatymo projektas parengtas reaguojant į įvairių sektorių pasiūlymus, siekiant kiek įmanoma labiau suderinti visuomenės ir ūkio subjektų interesus dėl žemės naudojimo, ūkinės veiklos vykdymo, biologinės įvairovės išsaugojimo ir pan.

Viceministrės teigimu, projekte siūlomus pakeitimus galima suskirstyti į du stambius blokus. Viena dalis siejasi su pakeitimais, kuriais mažinami šiuo metu galiojantys ūkinės veiklos ribojimai. Antra dalis – tokie, kuriais siūloma nustatyti naujas teritorijas, apsaugos zonas ar ūkinės veiklos ribojimus.

„Nuostatos liečia labai daug sektorių ir ministerijų. Siūlymai buvo integruoti, subalansuoti, projektas suderintas ir pateiktas Vyriausybei. Po pateikimo matome, kad ūkio subjektai teikia įvairių siūlymų dėl skirtingų nuostatų, matyt, tai yra atskirų diskusijų reikalaujantys klausimai“, – kalbėjo G. Ričkutė, nepritardama sprendimo atidėjimui ir siūlydama tobulinti nuostatas, dėl kurių yra nesutarimų.

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos generalinis direktorius Jonas Sviderskis reziumavo trumpai – tokiais įstatymais, galimai, biurokratija susikuria darbo ateičiai. Jis vardijo įstatymo projekto aiškinamojo rašto vietas, kur vienur nurodoma, kad iš esmės niekas nesikeis, bet kitur rašoma, jog reikės keisti aplinkos stebėsenos nuostatas, požeminio vandens apsaugos zonas, vandens tiekimo ir nuotekų aprašą, geležinkelio apsaugos zonas, statybos techninį reglamentą ir pan.

„Nuoširdžiai prašau jį atmesti, nesvarstyti. Ateis naujas aplinkos ministras ir svarstys. Visą laiką šnekame apie biurokratijos, popierių mažinimą, valdžios institucijų nesusikalbėjimą su tais, kurie dirba, o čia vis kepame ant galvos tų, kurie turi vykdyti. Iš tos gausos išeina šnipštas ir niekas nebevykdo“, – sakė J. Sviderskis

Lietuvos žemės ūkio tarybos pirmininkas Ignas Hofmanas taip pat pasisakė už tobulinimą ir priminė, kad viena iš dabar siūlomų keisti nuostatų buvo tarp punktų, dėl kurių metų pradžioje į sostinę piketuoti traktoriais atriedėjo žemdirbiai iš visos Lietuvos.

„Noriu priminti, kad išplėstos paviršinių vandens telkinių apsaugos juostos, o tai ypač kelia nerimą žemdirbiams. Kai reguliavimas pasiekia tokį lygį, kad žemdirbys nebegali naudotis savo turtu pagal jo tiesioginę paskirtį, nors dokumentuose ir parašyta, jog tai yra ariamoji žemė, tai lygu nusavinimui. Dėl vieno iš šių punktų į Vilnių buvo atvažiavę traktoriai. Vyriausybėje lyg ir sutarėme, kad to nebus, vėliau sutarėme ir tai, jog leis juos dirbti bearimiu būdu. Dabar vėl siūlo to atsisakyti. Nežinau, gal mums vėl reikia atvažiuoti su traktoriais ir atvežti tuos argumentus, kad jie būtų stipresni?..“ – svarstė I. Hofmanas.

Kritikos projektui turėjo ir Lietuvos miško ir žemių savininkų asociacijos pirmininkas Algis Gaižutis. Jis priminė, kad įstatymas atsirado tuomet, kai buvo išaiškinta, jog negali būti taikomi ribojimai, nenumatyti įstatymu. Tada ir gimė įstatymas, į kurį sukeliavo nuostatos iš visų įsakymų, tvarkų ir taisyklių.

Jis taip pat svarstė, kad vertėtų grįžti prie anksčiau nuskambėjusio siūlymo dabar galiojančiam įstatymui – jei iki 2022 m. specialiosios žemės sąlygos neužregistruotos, galbūt jų ir nereikia. 

A. Gaižutis kalbėjo ir apie tai, kad apie nustatomas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas žemės savininkas turi būti informuojamas iš anksto, o ne po fakto ar, kaip siūloma dabar, neinformuoti visai. Tai, anot jo, taip pat nelogiška, nes tas pats įstatymas numato informavimą pranešant apie galimybę gauti kompensaciją. Jei savininkas nebus informuotas, jis tas sąlygas ras tik tuomet, kai bus dėl kokios veiklos nubaustas arba negaus leidimo.

„Yra nemažai ir palengvinimų, juos, matyt, reikėtų leisti į gyvenimą, bet nauji apribojimai tokie nelogiški (...) ateinantiems, nuo kitos savaitės darbą pradedantiems politikams reikės pažiūrėti, kaip tai turi būti sureguliuota, nes dabar tas apribojimų kratinys auga. Tas įstatymas yra labai didelis monstras. Jei leisime į jį viską surašyti, jis kainuos labai daug ir valstybei, ir piliečiams“, – sakė A. Gaižutis.

Aplinkos viceministras Kęstutis Šetkus paprieštaravo, kad dabartinis įstatymo projektas esą nebe toks ir didelis, nes nuo pateikto derinti yra sumažėjęs kone keturis kartus. „Atkreipiu dėmesį dėl perteklinių nuostatų, kad paliktos tik tos, kurios būtinos arba registruotos kitais dokumentais“, – teigė K. Šetkus, pritardamas idėjai, kad verta sužiūrėti, kokios specialiosios žemės naudojimo sąlygos yra aktualios.

Vis dėlto galiausiai parlamentinis Kaimo reikalų komitetas bendru sutarimu nusprendė siūlyti grąžinti įstatymo projektą tobulinti, atsižvelgiant į socialinių partnerių pastabas ir Komiteto pasiūlymus. Beje, minėtų įstatymo pakeitimų svarstymui parlamentinis Kaimo reikalų komitetas yra papildomas, pagrindiniu numatytas Aplinkos apsaugos.