Vilnius. Kaimo reikalų komitete atidėtas svarstymas dėl Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo projektų, nes, anot Komiteto narių, jie kelia daug klausimų, turi prieštaravimų, tad reikalinga platesnė diskusija.

Siūlomi du Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo projektai – vieną siūlo Vyriausybė, kitą inicijavo Seimo narys Kęstutis Navickas.

Komiteto pirmininko Viktoro Pranckiečio teigimu, abiejuose projektuose yra prieštaravimų.

„Tarkime, ministro siūlomame projekte neleidžiama sodinti medžių 5 m juostoje prie griovio, o Vyriausybės pateiktame 5 m apsaugos juostoje negalima kirsti. (...)

Ministro siūlomame projekte negalima iki griovio viršutinės ribos sodinti medžių, o tai reikštų, kad griovio šlaite kaip ir būtų galima sodinti“, – nelogiškumus vardijo Komiteto pirmininkas.

Įstatymo projektai kelia klausimų

Komiteto narys Kęstutis Mažeika, kalbėdamas apie Vyriausybės pateiktą Įstatymo projektą, aptarė elektros linijų apsaugos zonos išplėtimą ir svarstė, ar tai neprives prie Lietuvos tautinio atgimimo ąžuolyno iškirtimo.

Mat, siekiant apsaugoti ąžuolus, nuspręsta elektros kabelius įrengti po žeme. Tačiau dabar siūloma 110 kV ir aukštesnės įtampos požeminių kabelių linijų apsaugos zonas padidinti nuo 1 iki  2 metrų.

„Jeigu dabar apsaugos zona išplečiama, tai tie ąžuolai taip pat turės būti pjaunami, nes greičiausiai patenka į tą 2 m pasaugos zoną. Kodėl pasirinktas toks sprendimas?“ – nesuprato K. Mažeika.

Aplinkos viceministrė Monika Juodvalkė teigė, kad greičiausiai ąžuolynas į šią 2 m apsaugos zoną nepateks. Vis dėlto tikslaus atsakymo pateikti negalėjo.

K. Mažeikai kliuvo ir tai, kad vienais atvejais kelmus suversti į kanalą kaip ir leidžiama, kitais – medžių liekanos ir pavieniai medžiai jau draudžiami.

„Sutinku, kad tam tikrų niuansų ir skirtumų yra, priklausomai nuo apsaugos zonos pobūdžio ir jos tikslo. (...) Yra pakrantės apsaugos juosta ir bendras reikalavimas, kuris reikalauja, kad 5 m nuo vandens telkinio krašto būtų užtikrinami praeiti žmonėms. (...) Taip siekiama užtikrinti visų asmenų galimybę naudotis vandens telkiniais. Todėl yra ribojimas, kad tam tikrų krūmų ten negali būti.

Kalbant apie melioraciją, ten medžių ir krūmų negali būti, kad būtų galima užtikrinti įrenginių priežiūrą“, – kalbėjo M. Juodvalkė.

Klausimų kėlė ir draudimas kirsti miškus. Mat dėl visuomenės susirūpinimo draudžiami pagrindiniai plynieji ir atvejiniai miško kirtimai prie paviršinių vandens telkinių.

Tačiau V. Pranckietis teigė pateikęs siūlymą, kuris numato, kad pakrančių apsaugos zonoje 10 metrų nuo vandens būtų leidžiami visi kirtimai.

„Netgi skatinti reikėtų savininkus, kad ten nebūtų medžių taršos į vandenį. Mes rūpinamės vandens tarša, bet kartu jį ir teršiame. Tad tai bus visiškai priešingas siūlymas nei Ministerijos, kuri viska siūlo drausti“, – pabrėžė Komiteto pirmininkas.

Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos vadovas Algis Gaižutis teigė pritariantis tokiam siūlymui.

Kalbant apie K. Navicko inicijuotą Įstatymo projektą, jį V. Pranckietis pavadino nekompetencijos pavyzdžiu ir negailėjo kritikos, ypač siūlymui drausti kalkinti laukus.

„Nekalkinant augalų šaknų sistema nebeauga, t. y. mažėja organikos dirvožemyje, mineralinių maisto medžiagų formų daugėja, nes jų nepaima tie patys augalai, mažėja sekvestracija, daugėja azoto suboksido, mikroorganizmų santykis (...) yra blogųjų naudai, didėja nitratų išsiplovimas, mažėja fosforo įsisavinimas, didėja CO₂ emisijos.

Šis pavyzdys – nekompetencijos, o tai reiškia, kad turime kalbėtis su tais specialistais, kurie žino šiuo dalykus“, – kritikos negailėjo V. Pranckietis.

Iškeltas kompensacijų klausimas

Komiteto narys Jonas Gudauskas teiravosi Įstatymo projektą pristačiusios M. Juodvalkės, kokia situacija dėl kompensacijų.

„Panašią situaciją turėjome su šlapynių žemėlapiais ir apribojimais, tada kilo sujudimas. Juk privati nuosavybė nuvertės, kai atsiras apribojimų. Tai norėtųsi išgirsti, kaip kompensuosime, jeigu kažką apribojame“, – kalbėjo J. Gudauskas.

Anot aplinkos viceministrės, kompensavimo mechanizmą dėl pakarančių apsaugos juostų ir apskritai visų saugomų teritorijų reglamentuoja Saugomų teritorijų įstatymas, todėl šis klausimas atskirai šiame įstatymo projekte neliečiamas.

Posėdyje dalyvavęs Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) vicepirmininkas Zigmantas Aleksandravičius taip pat pabrėžė, kad kompensuoti už apribojimus reikia.

„Labai ačiū tiems, kurie atkreipė dėmesį, kad turi būti teisingai kompensuojama. Kiek galima drausti, drausti ir drausti, bet už tai nieko nekompensuoti? Pamatysime – atsidurs kaimas labai sudėtingoje situacijoje dėl tokių nevykusių kvailų sprendimų“, – kalbėjo Z. Aleksandravičius.

Jis ragino sudaryti sąlygas ūkininkams leisti prižiūrėti valstybinį turtą, konkrečiai omenyje turėdamas griovius. Mat, pasak Z. Aleksandravičiaus, jei grioviai nebus tvarkomi ir tam nebus skiriama lėšų, po keleto metų jie tiesiog užžels.

„Matome, kuo tai pasibaigė atskiruose ruožuose. (...) Dar šiemet, jeigu įmanoma, pataisykite ir  leiskite ūkininkams prižiūrėti  valstybei priklausantį turtą“, – ragino LŪS vicepirmininkas.

Komiteto pirmininkas paragino kolegas atidžiai išstudijuoti Įstatymo projektus ir susirinkti plačiai diskusijai artimiausiu metu.