Kaunas. Nuo lapkričio 1 d. laukiantys veislininkystės sistemos pasikeitimai įneš kai kurių naujovių asociacijų veikloje, keisis ir kai kurie veislininkystę reglamentuojantys teisės aktai.

„Žemdirbių bendruomenei, ypač dalyvaujančiai veislininkystės veikloje, kyla daug klausimų dėl naujo ES zootechninio reglamento, dėl pertvarkos valstybinėse įmonėse. Apie tai daug kalbama ir diskutuojama tarpusavyje, bet mums reikia žinoti pačią naujausią ir tikrą informaciją, kaip valstybė planuoja tvarkytis, kalbant apie veislininkystę, kas keisis įsigaliojus naujajam zootechniniam reglamentui“, - kalbėjo Žemės ūkio rūmų Veislininkystės, gyvulininkystės ir veterinarijos komiteto (anksčiau vadinosi Veislininkystės komitetu – red. past.) pirmininkas Edvardas Gedgaudas, į posėdį susitikti su veisėjų asociacijomis pakvietęs ŽŪM Gyvulininkystės ir veislininkystės skyriaus vedėją Arūną Šileiką.

Šios tarnybos, kaip savarankiškos įstaigos, nuo lapkričio 1 d. neliks – pagal Vyriausybės nutarimą, ji bus reorganizuojama skaidymo būdu, jos teises ir pareigas išdalijant Žemės ūkio ministerijai (politikos formavimas, teisės aktų rengimas) bei Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai (kontrolės funkcija). VMVT bus įkurtas atskiras Veislininkystės skyrius, į kurį, pagal numatytą projektą, pereis 15 žmonių – 5 dirbs skyriuje, 10 apskrityse. Tad formaliai vietoje 18 inspektorių dirbs 10. Vyriausybė patvirtino VMVT atsakinga institucija už ES reglamento įgyvendinimą.

A. Šileika supažindino gyvūnų augintojų asociacijų atstovus su laukiančiomis permainomis. Didžioji dalis keičiamų teisės aktų turi įsigalioti iki lapkričio 1 d., kai pradės veikti naujasis ES zootechninis reglamentas. Svarbiausi jų – apie asociacijų pripažinimą, produktyvumo kontrolės tvarką, apie paslaugų teikimą, t. y. licencijavimą. Anksčiau licencijų reikėjo tik gyvulių sėklintojams, dabar jos bus privalomos ir eksterjero vertintojams, produktyvumo kontrolės vykdytojams. Taip pat numatytas kvalifikacijos kėlimas – pagal įstatymą kas trejus metus kiekvienam paslaugų teikėjui, turinčiam bet kurią iš šių licencijų, bus privaloma išklausyti tam tikrą valandų skaičių kvalifikacijos kėlimo kursuose. Sėklintojas privalės turėti veterinarijos gydytojo, zootechniko arba veterinarijos felčerio specialybę. Eksterjero vertintojas turės būti gyvulininkystės technologijos srities specialistas, bent tai buvo siūloma per pirminį dokumento derinimą.

ŽŪM Gyvulininkystės ir veislininkystės skyriaus vedėjas Arūnas Šileika supažindino gyvūnų augintojų asociacijų atstovus su laukiančiomis permainomis

Pasak A. Šileikos, gyvūnų veisėjų asociacijų patvirtintos selekcinės programos, kurios pagal naująjį reglamentą vadinsis veisimo, pagal naujus reikalavimus nuo lapkričio 1 d. turės būti iš naujo pripažintos – jos turi atitikti naująjį reglamentą. Veisimo programų naujovė – jos taikomos grynaveisliams gyvuliams. Kas turi būti numatyta šiose programose, apibrėžta naujajame ES zootechniniame reglamente.

Komiteto nariai turėjo klausimų A. Šileikai dėl veisimo programų pripažinimo iš naujo, tačiau šis pabrėžė, kad naujasis reglamentas – ne Lietuvos teisės aktas, todėl jį tiesiog turime įgyvendinti.  „Naujajame reglamente yra daug daugiau reikalavimų asociacijoms, negu buvo iki šiol. Vienas tokių – turi būti paskirtas veisimo programų vadovas, kuris būtų atsakingas už tos programos vykdymą. Ir veisimo programa turės būti kasmet peržiūrima ir įvertinama, ar numatyti tikslai pasiekti“, - kalbėjo A. Šileika.

Asociacijos, pirmiausia pačios peržiūrėjusios savo veisimo programas iki lapkričio 1 d., turės teikti prašymą, kad jas įvertintų ir patvirtintų Žemės ūkio ministerija. Po lapkričio 1 d. dalis šių funkcijų, planuojama, pereis Žemės ūkio rūmams, o programas tvirtins VMVT.

Taigi, valstybės kontrolė kalbant apie veislininkystę, išliks, nes ES reglamentas numato, kad valstybė turi užtikrinti reglamento priežiūrą. E. Gedgaudas sutiko, kad tai nekvestionuojamas dalykas, valstybės kontrolė turi būti. Tik jis išsakė asociacijų lūkesčius, kad jos tikisi kokybiškesnės veislininkystės priežiūros tvarkos, nes anksčiau jos trūko. „Jeigu jau dirbsime pagal naują reglamentą, norisi, kad ir tikrasis valstybės priežiūros vaidmuo būtų atitinkamas“, - pabrėžė komiteto vadovas. E. Gedgaudas prisiminė buliaus Nordžio istoriją, kuris gimė iš trynukų ir tapo buliumi reproduktoriumi, ir situacija per 10 metų nebuvo išspręsta. „Kad karvė atvestų trynukus – labai retas atvejis, bet kad iš vieno tų trynukų, tarp kurių buvo ir moteriškos lyties, vienas veršelis būtų padarytas buliumi reproduktoriumi, išvis negirdėtas atvejis“, - kalbėjo E. Gedgaudas, apeliuodamas į buvusią netinkamą valstybinės priežiūrą.

Lietuvos galvijų veisėjų asociacijos prezidentė Viktorija Švedienė dar pridūrė, kad norėtųsi, jog valstybinė priežiūra būtų orientuota į galutinį veislininkystės rezultatą. A. Šileika pabrėžė, kad už visą veislininkystės selekcinį procesą, tobulėjimą, produktyvumo kontrolę pagal reglamentą atsako asociacija. „Būtent jūs esate pagrindiniai vykdytojai. Reglamente rašoma, kad asociacija turi būti įgali gyvuoti be valstybės paramos. Jeigu jums suteikta funkcija vesti kilmės knygą, vertinti gyvulius, jūs tai ir turite daryti, nepriklausomai nuo to, ar valstybė skyrė pinigų“, - teigė A. Šileika.  

MŪ inf.