Kaunas. Žemės ūkio ministras Bronius Markauskas (nuotr.), kaskart susitikęs su žemdirbiais, kartoja, kad pinigų žemės ūkiui remti likę labai nedaug, todėl tenka pasukti galvą, kaip juos panaudoti kuo protingiau, ieškoti kitų būdų pritraukti lėšų į agrarinį sektorių ir kaimą. Su planais ministras supažindino žemdirbių savivaldą.

Žemdirbių atstovai ir toliau linkę spausti valdžią, kad ši reikalautų iš Vyriausybės skirti didesnę paramą žemės ūkiui. Žemės ūkio rūmų tarybos posėdyje Lietuvos pieno gamintojų asociacijos vadovas Jonas Vilionis reikalavo atstatyti lėšas ūkių modernizavimui, nes turima technika jau paseno, reikia naujos.

Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Jonas Talmantas pastebėjo, kad lėšų yra dar mažiau nei daugelis įsivaizduoja, nes 2014-2020 m. finansinio laikotarpio paramos lėšomis iš tikrųjų užtikrinamas priemonių finansavimas dar dvejus metus, vadinasi, net iki 2022 metų.

J. Talmantas replikavo parlamentinio Kaimo reikalų komiteto pirmininkui Andriejui Stančikui, kad šis, būdamas ŽŪR vadovu, visad pabrėždavęs, jog reikia spausti valdžią, todėl nėra ko stebėtis, kad „savą valdžią" žemdirbiai irgi remia prie sienos. J. Talmanto manymu, žemės ūkio bendrasis finansavimas nacionalinio biudžeto lėšomis turi sudaryti 25 proc. (šiuo metu sumažintas iki 15 proc.), turi būti grąžintos lėšos kaimo keliams, kurių neliko, kai nuspręsta išsaugoti būsto šildymo lengvatas.

Žemdirbių savivalda susiduria su tikrove: valdžia sava, bet neturtinga

Pasak ministro B. Markausko, didinti bendrąjį finansavimą iš nacionalinio biudžeto nuo 15 iki 25 proc. yra vienas iš būdų pagerinti situaciją ir užpildyti trūkstamų lėšų spragą, tačiau tai gali pavykti tik planuojant 2018 metų biudžetą.

Kita galimybė - perskirstyti  kelias Kaimo plėtros programos lėšas, atsisakant nepopuliarių priemonių, papildomai finansuojant populiarias ir efektyvias priemones. Tačiau Europos Komisija kol kas neduoda tam leidimo, nes lėšos gali būti perskirstomos tik įpusėjus finansiniam laikotarpiui.

Dar vienas ministro siūlymas - mažinti vieno projekto finansavimą iki 100 tūkst. ar 50 tūkst. eurų, kartu supaprastinant paramos teikimo taisykles. Taip būtų užtikrinta didesnė paramos sklaida.

B. Markauskas paminėjo ir planus mažinti išlaidas, kurie apima įvairias sritis. „Ekologiniai ūkiai priekaištauja, kad lieka be paramos. Parama ekologiniams ūkiams turėjo būti teikiama 5 metus nuo veiklos pradžios, kol jie susistiprės, o ne visą gyvenimą. Dėl neapgalvoto sprendimo atsivėrė 40 mln. eurų skylė. Jei toliau priiminėsime paraiškas, skylė tik didės", - sakė ministras.

Prioritetinis valdžios uždavinys - valdymo optimizavimas. Pasak B. Markausko, ministerijose nebeliks audito ir kitų techninės paskirties departamentų, bus palikti tik skyriai. Sumažės įmonių ir įstaigų prie ministerijos. Iš šiuo metu esančių 6 valstybės įmonių prie ŽŪM turėtų likti dvi - Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras (ŽŪM nesutinka, kad jis būtų prijungtas prie Registrų centro, nes tai nebūtų naudinga žemdirbiams) ir „Pieno tyrimai".

Veislininkystės ir kitos įmonės bus perleidžiamos žemdirbių organizacijoms. Žemės ūkio paskolų garantijų fondas atiteks Finansų ministerijai. B. Markauską iš dalies stebina siūlymas perduoti valstybines urėdijas Susisiekimo ministerijai.

Ministras įsitikinęs, kad žemės ūkis galėtų gauti apčiuopiamos naudos, pasinaudojęs vadinamuoju Junkerio planu (pagal Europos Komisijos Ž. K. Junkerio pavardę). Plano esmę sudaro tai, kad įgyvendinant investicijas viešomis ir privačiomis lėšomis, mažinamos bankų palūkanos. Iš viso šiam planui numatyta 315 mlrd. eurų. Žemdirbiams palanku tai, kad Europos strateginių investicijų fondas plečia remiamų veiklų sąrašą, apimdamas paramą žemės ūkiui, miškininkystei, žuvininkystei. Planuojama galimybė investiciniams projektams naudoti Europos strateginių investicijų fondo ir ES struktūrinių fondų lėšas. Ekspertai vertina tai kaip galimybę pasirengti 2020 metams, kai sumažės finansavimas.

Pasak B. Markausko, žemdirbiai neturėtų praleisti progos pasinaudoti geromis sąlygomis 10 metų teikiamais kreditais. Garantijas galėtų teikti Žemės ūkio paskolų garantijų fondas, šiai dienai disponuojantis 5 mln. eurų garantu lengvatinėms paskoloms.

MŪ inf.