Vilnius. Nuo lapkričio įsigaliojus griežtesniam maisto tiekėjų bei pirkėjų santykių reguliavimui, Vyriausybė trečiadienį posėdyje pritarė baudų už nesąžiningą prekybą žemės ūkio ir maisto produktų tiekimo grandinėje aprašui. 

Juo detalizuojamos esminės įstatymo nuostatos dėl baudų, teigia Žemės ūkio ministerija (ŽŪM). 

„Projektu detalizuojama, kaip pažeidimo pobūdis, trukmė ir mastas konkrečiai turi įtakos skiriamos baudos dydžiui. Tokiu būdu sukuriamas efektyvus baudų skyrimo mechanizmas, užtikrinantis, kad baudos būtų ne tik atgrasančios, tačiau taip pat veiksmingos ir proporcingos padarytam pažeidimui“, – nurodo ministerija. 

Pasak jos, nustačius adekvačius baudų dydžius, tikimasi išvengti tokių situacijų, kai pažeidėjai būtų labiau suinteresuoti sumokėti baudą, nei laikytis teisės aktų nustatytų reikalavimų. Projekto nuostatomis taip pat užtikrinama, kad skiriamos baudos dydis nebūtų nepagrįstai didelis.

Skiriant baudą pirmiausia būtų apskaičiuojamas pradinis baudos dydis. Po to jis bus didinamas arba mažinamas atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį. Kiekvienas iš pažeidimą apibūdinančių kriterijų (pobūdis, trukmė, mastas) turėtų savo koeficientą, patenkantį į intervalą nuo 0,22 iki 1,78 (iš koeficientų sandaugos dauginamas pradinis baudos dydis). Numatomi ir kiti baudos skyrimo parametrai. 

„Numatomas teigiamas poveikis tiekėjams (ypač mažų ir vidutinių įmonių sutartiniuose santykiuose su daug didesniais verslo partneriais), kadangi efektyvus baudų taikymo mechanizmas turės atgrasomąjį poveikį pirkėjams, ketinantiems taikyti nesąžiningos prekybos praktiką tiekėjų atžvilgiu“, – argumentuoja ministerija. 

ŽŪM yra skelbusi, kad tiekėjai, būdami tikri, jog jiems nebus primestos neproporcingai didelės sąnaudos arba ne dėl jų kaltės patiriami nuostoliai, galės lengviau prognozuoti piniginius srautus ir planuoti investicijas.

Vienas iš devynių „griežtų draudimų“ taikomas pirkėjams už vėluojančius atsiskaitymus su tiekėjais, pirkėjams draudžiama atšaukti greitai gendančių produktų užsakymus likus per mažai laiko tiekėjui rasti alternatyvų, be to, draudžiama reikalauti iš tiekėjų atliktų mokėjimus, nesusijusius su produktų pardavimu ir panašiai.

Be šių nustatyti dar šeši draudimai, kurie pirkėjui taikomi, jeigu jis aiškiai dėl jų nesusitarė su tiekėju ir nepatvirtino sutartimi.

ŽŪM teigimu, Lietuvoje ir kitose Europos Sąjungos šalyse dažnai nėra pusiausvyros tarp tiekėjų ir pirkėjų. Didesni prekybininkai nustato jiems naudingas sąlygas pirkimo-pardavimo sutartyse, o smulkūs tiekėjai dažnai yra nepajėgūs susitarti dėl lygiaverčių sąlygų.