Vilnius. Prasideda tręšimo darbai ir ūkininkams kyla daug neaiškumų dėl tręšiamųjų produktų naudojimo reikalavimų.

Valstybinė augalininkystės tarnyba (VAT) prie Žemės ūkio ministerijos surengė viešą nuotolinę konsultaciją šia aktualia tema. Į renginį prisijungė per 200 klausytojų.

VAT Agrochemijos skyriaus patarėjas Bertoldas Gumbaragis pristatė svarbiausius tręšiamųjų produktų naudojimo reikalavimus, kas keitėsi, į ką atkreipti dėmesį.

Tręšiamųjų produktų naudojimo reikalavimai įtvirtinti žemės ūkio ministro įsakymu ir taikomi tręšiant 10 ha ir daugiau.

Pagal minėtus reikalavimus, naudoti galima tik tuos tręšiamuosius produktus, kurie įrašyti į identifikavimo sąrašą. Naudojant tręšiamuosius produktus taip pat reikia laikytis Mėšlo ir srutų aprašo reikalavimų, biologiškai skaidžių atliekų naudojimo reikalavimų, medienos ir kuro pelenų aprašo reikalavimų ir pan.

Kiek NPK gali patekti į hektarą?

B. Gumbaragis priminė, kad pernai rudenį pakeistas įsakymas ir apraše patvirtintos maksimalios azoto (N), fosforo (P₂O₅) bei kalio (K₂O) veikliųjų medžiagų normos, kurios gali patekti į hektarą per kalendorius metus.  

Taigi, per kalendorinius metus į hektarą gali patekti ne daugiau kaip 210 kg N, 90 kg P₂O₅ ir 240 kg K₂O veikliųjų medžiagų. Tiesa, jeigu sudarytas tręšimo planas, normos gali būti didesnės – iki 250 kg N, 150 kg P₂O₅ ir 300 kg K₂O. Jeigu tręšima tik mėšlu ir srutomis, į hektarą gali patekti ne daugiau kaip 170 kg N.

VAT specialistas akcentavo, kad šios normos skaičiuojamos per kalendorius metus. Taigi, jeigu ūkininkas į tą patį plotą beria trąšas pavasarį ir rudenį, tai trąšų kiekis sumuojamas, o suma neturi viršyti minėtų normų.

Tręšiamųjų produktų naudojimo apraše įtvirtinta nuostata, kad tręšti reikia pagal produktų gamintojų rekomendacijas, tačiau neviršijant minėtų maksimalių NPK normų į hektarą.

„Gamintojų nurodomi tręšiamųjų produktų naudojimo kiekiai dažnai būna nemaži. Jeigu tręšiama didžiausia rekomenduojama norma, tai reikia įvertinti, ar tiek trąšų išbėrus nebus viršytas nustatytas leistinas maksimalus kurio nors elemento (NPK) kiekis. Todėl naudodamiesi trąšų gamintojų rekomendacijomis, atkreipkite į tai dėmesį“, – pastebėjo B. Gumbaragis.

VAT specialistas priminė, kad praėjusią savaitę pakeistas žemės ūkio ministro įsakymas ir nustatyti nauji laikotarpiai, kada tręšti draudžiama: nuo gruodžio 1 iki kovo 1 dienos. Šis draudimas apima tiek mineralines trąšas, tiek kalkinimo medžiagas ar biostimuliatorius.

Dėl tręšimo mėšlu ar srutomis aplinkos ministras kovo 13 d. taip pat pasirašė leidimą (red. pastb.).

Tręšiamųjų produktų naudojimo reikalavimuose, be to, nustatyta, kaip trąšos turi būti laikomos ir sandėliuojamos.

Žurnalas – tik elektroninis

VAT specialistas priminė, kad trąšų naudotojai turi ne mažiau kaip 2 kartus per metus užpildyti trąšų naudojimo žurnalą Paraiškų priėmimo informacinėje sistemoje (PPIS).

Nuo praėjusio rudens įsigaliojo pakeitimas, pagal kurį popierinio žurnalo, kaip būdavo seniau, pildyti nebegalima. Be to, anksčiau žurnale užtekdavo pateikti duomenis tik apie mineralines trąšas, o dabar jau reikia surašyti duomenis ir apie panaudotas organines trąšas.

Žurnale pildomi duomenys apie panaudotas azoto, fosforo ir kalio trąšas, mikroelementų trąšų įvesti nereikia.

Baigdamas pristatymą VAT specialistas sakė, jog dažniausi Tręšiamųjų produktų naudojimo reikalavimų pažeidimai – netinkamas trąšų sandėliavimas, klaidingai pildomas ar visai nepildomas žurnalas.

Tręšimo planai dar neprivalomi

Po temos pristatymo konsultacijos klausytojai turėjo daugybę klausimų pranešėjui. Mat praktikoje naudojant trąšas žemdirbiams atsiranda įvairių neaiškumų.

„Augalininkystės ūkis planuoja pirkti mėšlą iš mėsinių galvijų ūkio. Koks azoto kiekis skaičiuojamas vienai tonai mėšlo, kad patręšus nebūtų viršytas 170 kg/ha N veikliosios medžiagos kiekis?“, – domėjosi renginio klausytojas.

Kaip paaiškino VAT specialistas, PPIS sistemoje pildant trąšų naudojimo žurnalą ir įvedus mėšlo rūšį, automatiškai suskaičiuojamas N veikliosios medžiagos procentas ir kiekis.

Šiuo metu dar nėra privalomi Tręšimo planai. Nebent naudojamas mėšlas ar srutos. „Jeigu norite tręšti daugiau negu nustatytos leistinos didžiausios NPK normos, tai tuomet galite sudaryti planą“, – paaiškino B. Gumbaragis.

Ar numatytos baudos?

Renginio klausytojus domino ir tai, ar yra nustatytos baudos, jeigu paaiškėtų, kad viršytos panaudotų trąšų NPK veikliųjų medžiagų normos hektare. Kaip patikino B. Gumbaragis, tokių baudų kol kas nėra numatyta.

Iškilo klausimų dėl trąšų naudojimo žurnalo pildymo PPIS sistemoje terminų. Pagal Tręšiamųjų produktų naudojimo aprašą, kaip minėta, pildyti užtenka du kartus per metus. Tačiau, jeigu ūkis dalyvauja aplinkosauginėse schemose, tai NMA reikalauja, kai minėtas žurnalas būtų užpildomas per 20 darbo dienų, panaudojus tręšiamuosius produktus.

VAT negali taikyti baudų už elektroninio trąšų žurnalo nepildymą PPIS. Tačiau, kaip teigė B. Gumbaragis, sankcijų gali skirti NMA.

Žemdirbius domino, ar VAT specialistai tikrindami trąšų naudojimą ir sandėliavimą ūkyje tikrina ir trąšų įsigijimo dokumentus? Kaip sakė B. Gumbaragis, taip tikrina, trąšų įsigijimo per pastaruosius 2 metus dokumentai turi būti pateikiami.

Konsultacijoje taip pat buvo klausimų apie vandens pakrančių apsaugos zonas tręšiant. Priminta, kad apsauginės vandens pakrančių zonos – 1 metras.

Baigiant nuotolinę konsultaciją VAT specialistai patikino, kad visi klausytojų pateikti klausimai dar  bus atsakyti raštu ir pateikti VAT portale.