Vilnius. Nuo rugsėjo 1 d. visi ūkininkai Paraiškų priėmimo informacinėje sistemoje (PPI) privalės pildyti elektroninį Tręšiamųjų produktų naudojimo žurnalą. Iki šiol kai kuriems ūkininkams užteko pildyti popierinį jo variantą.

Agroaplinkosaugos priemonėse dalyvaujantiems ūkininkams pildyti elektroninį Tręšiamųjų produktų naudojimo žurnalą reikėjo jau nuo pernai. Šiemet tiems, kurie dalyvauja ekoschemose, per 20 darbo dienų panaudojus trąšas, duomenis reikėjo suvesti į PPI sistemą.

Likusieji iki rugsėjo dar galėjo pildyti popierinį šio žurnalo variantą. Be to, užteko pateikti duomenis tik apie mineralines trąšas.

Nuo rudens visi žemdirbiai privalės pildyti elektroninį Tręšiamųjų produktų naudojimo žurnalą, kuris integruotas PPI sistemoje, trąšų naudojimo apskaitos posistemėje, reikės pateikti duomenis ne tik apie ūkyje panaudotas mineralines, bet ir apie organines trąšas.

Gegužę Žemės ūkio ministerija surengė nuotolinę konsultaciją apie numatomus pokyčius. Ūkininkams, jau bandžiusiems PPI sistemoje pildyti minėtą žurnalą, o ypač tiems, kurie to dar nedarė, iškilo daugybė klausimų.

Tuomet kai kurie žemdirbiai piktinosi, kad žurnalas netobulas, jame daug neaiškumų. Į tokias replikas žemės ūkio viceministras Egidijus Giedraitis atsakė, kad elektroninės žurnalo formos reikalauja Europos Komisijos atliktas auditas, todėl prie pokyčių teks visiems prisitaikyti.

Duomenis suvesti reikės ne mažiau kaip du kartus

Rugpjūčio 10 d. išėjusiame žemės ūkio ministro įsakyme patikslinta, kad Paraiškų priėmimo informacinėje sistemoje „Žemės ūkio veiklos subjektas ne rečiau kaip du kartus – iki liepos 1 d. ir iki gruodžio 1 d., turi įvesti duomenis apie einamaisiais metais panaudotas mineralines (neorganines) ir (arba) organines trąšas, išskyrus neorganines antrinių augalų maisto medžiagų (kalcio, magnio, natrio, sieros) bei mikroelementines trąšas.

Anksčiau, diskutuojant apie tai, per kiek laiko reikia suvesti duomenis apie ūkiuose panaudotas trąšas į elektroninį žurnalą, buvo minimas vos 5 dienų terminas. Žemdirbių visuomenėje toks trumpas laikas duomenims pateikti sulaukė kritikos. ŽŪM Augalininkystės ir žaliųjų technologijų skyriaus vedėjas Vidmantas Ašmonas portalą manoūkis.lt patikino, kad tokio trumpo nustatyto termino įsakyme tikrai nėra.  

Kiek NPK galima išberti hektare?

Ankstesniame įsakyme, kuris įsigaliojo šių metų birželio 1 d., nustatyta, kiek per kalendorinius metus į dirvą galės patekti azoto ir kitų medžiagų iš trąšų. Taigi, bendrai patenkančio azoto (N), įskaitant iš mėšlo ir srutų, kiekis negali viršyti 210 kg, fosforo (P₂O₅) – 90 kg, kalio (K₂O) – 240 kg hektarui.

Didesnius maisto medžiagų kiekius galės išberti tik ūkiai, kurie turės sudarytus tręšimo planus. Tad azoto (N), įskaitant iš mėšlo ir srutų, kiekis gali būti viršijamas iki 250 kg, fosforo (P₂O₅) – iki 150 kg, kalio (K₂O) – iki 300 kg hektarui, kai sudarytas tręšimo planas, atsižvelgiant į dirvožemio tyrimų (ne senesnių kaip 3 metų) rezultatus ir potencialiai tam dirvožemio tipui bei granuliometrinei sudėčiai įmanomą gauti derlių siūloma naudoti didesnius azoto, fosforo ir kalio kiekius.

Tręšiant tik mėšlu ir srutomis, per kalendorinius metus į dirvą patenkančio azoto (N) kiekis negali viršyti nurodytojo Mėšlo ir srutų aprašo 16 punkte: per kalendorinius metus į dirvą patenkančio azoto (tręšiant mėšlu, srutomis ir ganant gyvulius) kiekis negali viršyti 170 kg hektarui.