Vilnius. Agroaplinkosaugos priemonėse ir ekoschemose dalyvaujantiems ūkininkams jau dabar reikia pildyti elektroninį Tręšiamųjų produktų naudojimo žurnalą. Nuo rudens tą daryti privalės visi. Tačiau kyla dar daug neaiškumų, kaip ir kokius duomenis reikės suvesti.

Tai, kad ūkininkams, jau bandžiusiems Paraiškų priėmimo informacinėje (PPI) sistemoje pildyti minėtą žurnalą, o ypač tiems, kurie to dar nedarė, iškyla galybė neaiškumų, parodė ir skaičius dalyvių, prisijungusių prie Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) organizuotos tiesioginės nuotolinės konsultacijos. Jos klausėsi ir klausimus ŽŪM bei Žemės ūkio duomenų centro specialistams uždavinėjo daugiau kaip 300 žemdirbių.

Nuo rugsėjo bus privalomas visiems

Kaip paaiškino ŽŪM Tvarios žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento Augalininkystės ir žaliųjų technologijų skyriaus vedėjas Vidmantas Ašmonas, kol kas privalomas popierinis Trąšų naudojimo žurnalas ir reikia suvesti duomenis tik apie mineralines trąšas. Nuo rugsėjo popierinio Tręšiamųjų produktų naudojimo žurnalo varianto neliks, visiems reikės pildyti elektroninį. Teks suvesti ne tik mineralinių, bet ir organinių trąšų naudojimo duomenis.

Žemės ūkio viceministras Egidijus Giedraitis dar priminė, kad elektroniniu būdu pildyti Tręšiamųjų produktų naudojimo žurnalą jau pernai privalėjo tie, kurie dalyvavo agroaplinkosaugos priemonėse. Elektroninės formos, pasak viceministro, pareikalavo Europos Komisijos auditas. Šiemet pildyti elektroninį žurnalą jau dabar būtina tiems, kurie dalyvauja ar dalyvaus ekoschemose: per 20 darbo dienų panaudojus trąšas, duomenis reikės suvesti į PPI sistemą.

Pasak viceministro, Purškiamųjų produktų (augalų apsaugos priemonių) naudojimo žurnalo elektroninės formos pildymas atidėtas – tą visiems reikės daryti nuo rugpjūčio 1 dienos. O iki tol tie, kurie nori, gali pildyti popierinį variantą, o kas nori – PPI sistemoje elektroninį. 

Tręšiamųjų produktų naudojimo žurnalas integruotas į PPI sistemą, trąšų naudojimo apskaitos posistemę. Kaip jis veikia, kaip reikia suvesti duomenis, išsamiai pristatė Žemės ūkio duomenų centro specialistė Rasa Kymantė.

Ūkininkai turėtų jungtis tuo pačiu adresu, kaip ir deklaruodami pasėlius, per elektroninius valdžios vartus. Suvesti reikės kiekviename ūkio lauke, kiekvienos rūšies pasėliuose naudotų mineralinių ir organinių trąšų duomenis.

Sistemą pristačiusiems specialistams žemdirbiai uždavė daugybę klausimų. Pavyzdžiui, kaip sudarytas trąšų sąrašas, kodėl jame nėra vienokių ar kitokių pavadinimų, ar reikės įvesti duomenis apie mikroelementus? Kilo ir detalesnių klausimų, pavyzdžiui, kokios rūšies augalus pasirinkti lauke, jeigu mėšlas užariamas rudenį, kai ten augalų iš viso nėra?

Skaičiuos ir mineralinio, ir organinio azoto kiekį

Suvedus duomenis apie panaudotas trąšas, sistema apskaičiuoja, kiek azoto (N) teko hektarui. Iki šiol reikalauta, kad mineralinio N kiekis hektare neviršytų 170 kg. Organinis N nebuvo skaičiuojamas. Nuo šiol, kaip sakė V. Ašmonas, žemdirbiai negalės viršyti 210 kg/ha N veikliosios medžiagos laukuose ir į šį skaičių bus įskaičiuotas tiek mineralinių, tiek organinių trąšų azotas.

Aktualus klausimas apie vandens telkinių pakrančių apsaugos zonų žymėjimą. Jose negalima tręšti arba galima naudoti mažesnes trąšų normas. Tačiau žemėlapiuose pasirinkus laukus, šios zonos automatiškai neišskiriamos. Ūkininkui reikia pačiam jas apsibrėžti. Kaip komentavo tą bandžiusi atlikti ūkininkė, tai užima daugiau laiko, nei suvesti tręšimo duomenis.

Žemės ūkio duomenų centro specialistė patikino, kad dėl minėtų zonų bus pagalvota, galbūt laukų žemėlapiuose jos bus įbraižytos.

Ūkininkai domėjosi, kaip bus vykdomos suvestų duomenų patikros. Tačiau apie patikras ŽŪM atstovai kol kas nieko nekomentavo. Tiesiog ragino žemdirbius pradėti pildyti duomenis.    

Sistemos keisti nesiruošiama

Kai kurie ūkininkai komentavo, kad ši sistema – nesąmonė. Į tai viceministras E. Giedraitis atsakė, kad greitu metu ji pakeista nebus, tad reikės prisitaikyti. Sistema sukurta Aplinkos ministerijos vykdomo ES finansuojamo projekto rėmuose ir bent 5 metus ją bus privalu palaikyti.

Ūkininkai, be kita ko, siūlė sukurti mobiliąją programėlę, kurioje būtų galima užpildyti Tręšiamųjų produktų naudojimo žurnalą. Esą taip būtų gerokai patogiau, nereikėtų jungtis per elektroninius valdžios vartus.

Planuojama, kad po savaitės ar vėliau ŽŪM vėl organizuos panašią nuotolinę konsultaciją. Iki tol galbūt kai kurie ūkininkai jau išbandys pildyti elektroninį Tręšiamųjų produktų naudojimo žurnalą ir jiems taps aiškiau, atsiras kitų klausimų, kuriuos bus galima išsiaiškinti. Planuojama surengti ir nuotolinę konsultaciją dėl Augalų apsaugos produktų naudojimo žurnalo pildymo.