Vilnius. Šią savaitę baigiasi terminas, iki kurio ūkiai privalo užpildyti elektroninį Tręšiamųjų produktų žurnalą. Laiko liko nedaug. Kaip sekasi žemdirbiams vykdyti šį naują reikalavimą?

Pagal ankstesnes taisykles Tręšiamųjų produktų naudojimo žurnalą reikėjo pildyti du kartus per metus. Tačiau neseniai Žemės ūkio ministerija įvedė palengvinimą: 2024 m. lapkričio 14 d. įsigaliojo Tręšiamųjų produktų naudojimo reikalavimų aprašo pakeitimas, kuriame nurodoma, kad duomenis apie einamaisiais metais panaudotas mineralines (neorganines) ir (arba) organines trąšas, išskyrus neorganines antrinių augalų maisto medžiagų (kalcio, magnio, natrio, sieros) bei mikroelementines trąšas, ūkininkai turi įvesti ne rečiau kaip vieną kartą per metus iki gruodžio 1 d.

Elektroninis Trąšų naudojimo žurnalas pildomas prisijungus prie Paraiškų priėmimo informacinės sistemos (PPIS). Kaip portalą informavo Žemės ūkio duomenų centro (ŽŪDC) Informacinių išteklių tvarkymo departamento Geografinių informacinių sistemų skyriaus produkto vadovė Justina Radzevičiūtė, šiemet iki lapkričio 25 d. PPIS Trąšų naudojimo apskaitos posistemyje duomenis apie tręšiamuosius / kalkinamuosius produktus užpildė 6 549 pareiškėjai.

Dar neužpildė tūkstančiai pareiškėjų?

Kiek iš viso žemdirbių privalo užpildyti vadinamąją Trąšų žurnalą, lieka neaišku. Mat tokio skaičiaus ŽŪDC neturi, kadangi Tręšiamųjų produktų naudojimo reikalavimų apraše įtvirtintos nuostatos taikomas žemės ūkio veiklos subjektams, tręšiantiems 10 ha ir daugiau.

Kaip žinome, yra daugybė mažesnių negu 10 ha ūkių. Pavyzdžiui, šiemet žemės ūkio naudmenų plotus deklaravo beveik 113 tūkst. pareiškėjų. Iš jų plotus iki 10 ha deklaravo 76,4 tūkst. pareiškėjų.

Tikėtina, kad likusieji 36,6 tūkst. deklaravusiųjų didesnius negu 10 ha žemės ūkio naudmenų plotus juos tręšia, vadinasi, turėtų pildyti Trąšų žurnalą (žinoma, tarp jų irgi gali būti tam tikrų išimčių, ne visi naudoja trąšas).

Bet kokiu atveju, galima numanyti, kad elektroninio Trąšų žurnalo dar neužpildė tūkstančiai pareiškėjų. Tiesa, tam tikrais atvejais galima pildyti duomenis ir popierinėje formoje.

Sistema patobulinta, bet palengvinimai tinka ne visiems

Su elektroniniu Trąšų žurnalu dar pernai susidūrę, mėginę jį pildyti ūkininkai skundėsi, kad jis turi daugybę spragų, neaiškus. Nuo to laiko įvyko tam tikrų pokyčių ir dabar sistema aiškesnė.

Kaip teigia Modesta Kirvaitienė, Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Vilkaviškio biuro augalininkystės konsultantė, trąšų apskaitos pildymo posistemė dabar yra gerokai ištobulinta, palyginti su buvusia pradžioje, rengiama daug mokymų šiuo klausimu.

„Tikrai jaučiamas palengvėjimas, palyginti su pernai metų situacija, bet ūkininkams vis dar yra sunku prisijaukinti tas elektronines programas ir lengvai su jomis dirbti savo ūkiuose, tad vis dar gausus ūkio subjektų būrys kreipiasi į mus, konsultantus, kad tą darbą atliktume, ir jie būtų užtikrinti, jog duomenys bus tinkamai perduoti“, – sako M. Kirvaitienė. 

Konsultantė pastebi, kad ŽŪM neseniai paskelbti palengvinimai yra reikšmingi tik nedidelei daliai ūkininkų: „Pagal Tręšiamųjų produktų naudojimo reikalavimų aprašo nuostatus (atnaujinta redakcija 2024-11-14) ūkininkai gali žurnalų pildymą atlikti ir PPIS (prisijungus adresu https://paseliai.vic.lt) arba pildyti duomenis popierinėje arba elektroninėje formoje. Tačiau jeigu teikdami tiesioginių išmokų paraišką savanoriškai pasirinko dalyvauti klimatui, aplinkai ir gyvūnų gerovei naudingose sistemose (ekologinėse sistemose), tuomet dalyje tų ekosistemų lieka prievolė žurnalus pildyti tik PPIS sistemoje per 20 darbo dienų.“

Vyko nuotoliniai mokymai

ŽŪDC vien per pastarąjį mėnesį surengė bent dvejus nuotolinius mokymus, per kuriuos detaliai rodė, kaip pildyti PPIS Trąšų naudojimo apskaitos posistemio duomenis.

J. Radzevičiūtė atkreipia žurnalą pildančių ūkininkų dėmesį į kai kuriuos niuansus: jeigu einamaisiais metais lauke auginamos skirtingos žemės ūkio naudmenos (pavasarį vienokie augalai, o rudenį kitokie), lauką į Trąšų naudojimo apskaitos posistemį reikia įsikelti dar kartą, pakeisti naudmenų kodą ir tada įvesti duomenis apie panaudotus tręšiamuosius / kalkinamuosius produktus.

Nuo liepos mėnesio, žemdirbių pageidavimu, Trąšų naudojimo apskaitos posistemyje buvo įgyvendintas sezono (pavasario ar rudens) pasirinkimas.

Jeigu tas pats produktas buvo panaudotas skirtingoms kultūroms tręšti, duomenis galima įvesti greičiau, pasinaudojus masinio duomenų įvedimo funkcionalumu, kai pasirenkami visi laukai, tręšti tuo pačiu tręšiamuoju/ kalkinamuoju produktu, ir šiems laukams nurodomas bendras panaudotas tręšiamojo/ kalkinamojo produkto kiekis kilogramais.

Jeigu Trąšų naudojimo apskaitos posistemyje laukas įbraižytas naujai ar keičiasi jo grafiniai duomenys (skiriasi nuo lauko, įkelto iš Paraiškų priėmimo informacinės sistemos), šį lauką reikia pakoreguoti prieš įvedant tręšiamojo/ kalkinamojo produkto duomenis. Norint pakoreguoti tokio lauko duomenis, pirmiau reikės visus įvestus duomenis ištrinti. 

„Trąšų naudojimo apskaitos posistemyje įgyvendinta tręšiamųjų/ kalkinamųjų produktų ataskaita pagal lauką. Ši ataskaita padės žemdirbiams paprasčiau pasitikrinti įvestus duomenis ir panaudotų produktų kiekius“, – atkreipia dėmesnį ŽŪDC specialistė.

Tikrins NMA

Kaip bus tikrinama, ar žemdirbiai užpildė Trąšų naudojimo žurnalą?

„Trąšų apskaitos vedimas yra vienas iš žemės ūkio veiklos valdymo reikalavimų, kurie privalomi pareiškėjams, prašantiems paramos už plotines ir su gyvuliais susijusias priemones. Taigi, Nacionalinė mokėjimo agentūra tikrins, ar žemės ūkio veiklos subjektai, naudojantys mineralines (neorganines) ir (arba) organines trąšas bei mikroelementines trąšas (10 ha ir daugiau) laikosi reikalavimo pateikti duomenis apie jų panaudojimą žemės ūkio valdoje apraše nustatytais terminais“, – sako NMA Komunikacijos skyriaus patarėja Reda Kerdokienė.

NMA nustačius pažeidimų, pagal Valdymo reikalavimų aprašo 3D-109 162 punktą taikomas 1 proc. sankcijos dydis visoms priemonėms.

Kaip žinome, Tręšiamųjų produktų elektroninio žurnalo vienas tikslų – kontroliuoti, ar ūkininkai neviršija savo laukuose naudojamų azoto, fosforo ir kalio kiekių į hektarą per metus.

Pernai buvo nurodomos ES nustatytos bendros azoto, fosforo ir kalio normos. Dabar minėtame lapkričio 14 d. išleistame Tręšiamųjų produktų aprašo pakeitime nurodomos rekomenduojamos maksimalios tręšimo normos pagal augalų rūšis. Pavyzdžiui, azoto jos gali būti nuo 30 kg/ha (ankštiniams) iki 210 kg/ha (javams, runkeliams, daržovėms ir pan.). Fosforo maksimalios normos, atsižvelgiant į augalų rūšį: nuo 60 iki 120 kg/ha, kalio – nuo 130 iki 240 kg/ha veikliosios medžiagos.