Kaunas. Kad ir ateityje būtų užtikrinta parama mažiau palankių ūkininkauti vietovių žemdirbiams ir išmokos ekologiniams ūkiams, reikėtų paploninti tiesioginių išmokų voką, tokiam siūlymui pritarė posėdžiavusi Žemės ūkio rūmų Taryba.

Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 m. programos priemonių „Ekologinis ūkininkavimas" ir „Išmoka ūkininkaujantiems vietovėse, kuriose esama didelių gamtinių kliūčių" įgyvendinimui 2018-2020 metais trūksta 172 mln. eurų, iš jų 137 mln. mažiau palankioms ūkininkauti vietovėms ir 35 mln. eurų ekologinių ūkių paramai.

Žemės ūkio ministerijos Išmokų už plotus skyriaus vedėjas Antanas Karbauskas informavo ŽŪR Tarybos narius, jog Finansų ministerija iš esmės pritaria, kad Kaimo plėtros programos „skylių lopymui" iš biudžeto būtų skirta apie 74 mln. eurų, o likusią trūkstamą sumą - apie 50 mln. eurų - siūloma paimti iš tiesioginių išmokų voko.

Toks voko paploninimas reikštų, kad tiesioginių išmokų už plotą dydis, palyginti su planuotu, sumažėtų: 2018 m. - 1-2 Eur/ha, o 2019 m. - 3-4 Eur/ha.

„Tiesioginių išmokų voko sumažinimas 50 mln. eurų vis vien užtikrintų tiesioginės paramos augimą palyginti su 2017 metais, vidutiniškai po 8 mln. eurų kasmet", - sakė Antanas Karbauskas

ES šalims narėms leista perskirstyti kaimo plėtros programos lėšas vieną kartą per programinį laikotarpį. Norėdama tai padaryti, Lietuva turi kreiptis į Europos Komisiją rugpjūčio mėnesį.

Posėdyje dalyvavęs parlamentinio Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Andriejus Stančikas ministerijos siūlomą lėšų perskirstymą tarp ramsčių (mažinant tiesioginių išmokų voką ir skiriant lėšų mažiau palankioms ūkininkauti vietovėms bei ekologiniams ūkiams) pavadino kompromisiniu, kraštutiniu ir neišvengiamu sprendimu

ŽŪR Taryba, reikšdama žemdirbių savivaldos poziciją, pritarė pasiūlymui skirti dalį tiesioginių išmokų lėšų mažiau palankių ūkininkauti vietovių ir ekologinių ūkių rėmimui.

Remiamų nenašių plotų tikriausiai mažės

Iki šiol nežinoma, kada bus apsispręsta dėl naujo nenašių žemių žemėlapio, t. y. kurios seniūnijos ateityje bus priskirtos prie nepalankių ūkininkauti teritorijų ir gaus kompensacinę paramą, o kurios ne.

Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas atliko tyrimą-įvertinimą „Galimybių identifikuoti seniūnijas, priskiriamas didelių gamtinių kliūčių kategorijai, kuriose įveiktos gamtinės kliūtys". Tyrimo rezultatai buvo pristatyti ŽŪR Tarybai.

Anot Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto vyresniojo mokslo darbuotojo dr. Gedimino Kuliešio, buvo skaičiuoti du seniūnijų neplankumui ūkininkauti įveikimo identifikavimo variantai: pagal seniūnijos bendrą augalininkystės ir gyvulininkystės standartinės produkcijos vertę ir pagal normatyvinį savivaldybių grūdinių kultūrų (ne vien javų) derlingumą, perskaičiuotą seniūnijoms.

Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto mokslo darbuotojas dr. Gediminas Kuliešis pristatė tyrimo rezultatus, priskiriant seniūnijas didelių gamtinių kliūčių kategorijai

Nustatyta, kad grūdinių kultūrų derlingumas ir žemės kokybės balas geriausiai atspindi nepalankumo ūkininkauti situaciją. Buvo sukurta formulė, leidžianti lengvai nustatyti seniūnijos normatyvinį grūdinių kultūrų derlingumą, o individualios seniūnijų reikšmės gaunamos pritaikius moksliškai pagrįstą koeficientą.

Tyrimo metu buvo atrinktos seniūnijos, kurios atitiko 80 proc. tinkamumo būti įrašytos į naujų nepalankių ūkininkauti vietovių sąrašą kriterijus. Bendras nepalankių ūkininkauti vietovių plotas mažėtų nuo 1 mln. 286 tūkst. ha iki 836 tūkst. ha, bendras seniūnijų skaičius mažėtų nuo 225 iki 191. Išbrauktos iš sąrašo būtų 79 seniūnijos, naujai įrašytos - 45, o permainos nepaliestų 146 iš 225 seniūnijų, kurios šiandien priskirtos nepalankioms ūkininkauti vietovėms.

Jeigu būtų taikomas ne 80, o 85 proc. tinkamumo kriterijus, remiamas plotas sumažėtų nuo 1 mln. 286 tūkst. ha iki 1 mln. 46 tūkst. ha, nors bendras seniūnijų skaičius išaugtų nuo 225 iki 227. Remiamų seniūnijų sąraše išliktų 171 dabartinė seniūnija, 53 būtų išbrauktos, o 56 įrašytos naujai.

Parama mažiau palankioms ūkininkauti vietovėms, taikant 80 proc. tinkamumo ribą

Žada apmokestinti vandens naudojimą

Žemės gelmių įstatymo pakeitimo įstatymo projektas nustato, kad požeminio vandens išteklių naudotojai, tarp jų ir žemės ūkio veiklos subjektai, iš vandenvietės naudojantys daugiau kaip 10 kub. m požeminio gėlo vandens per parą, skaičiuojant metinį vidurkį, tampa mokesčio už valstybinius gamtos išteklius mokėtojais.

Žemdirbių organizacijų atstovai kritikuoja tokį sumanymą. Apmokestinus vandenį smarkiai išaugų produkcijos savikaina, ypač tų ūkių, kuriuose vanduo naudojamas gyvulių girdymui ir augalinių kultūrų laistymui. ŽŪR Taryba priėmė rezoliuciją, siūlančią netaikyti mokesčio subjektams, kurie iš vandenvietės naudoja mažiau kaip 100 kub. m požeminio gėlo vandens per parą.

MŪ inf.