Kaunas, gegužės 24 d. Žemdirbiams vis aktyviau teikiant paraiškas tiesioginėms išmokoms už pasėlius gauti, vis dažniau kyla klausimas, kam jos bus išmokėtos: žemių savininkams ar nuomininkams.

Žemės ūkio ministerijos Teisės departamento direktorius Andrius Burlėga dar kartą primena, kad deklaruojantis žemės ūkio naudmenų ar pasėlių plotą asmuo turi užsiimti žemės ūkio veikla. Priešingu atveju, paramos gavimas prieštarautų teisės aktams, reglamentuojantiems paramos skyrimą žemės ūkio veiklos subjektams, o tokio savininko gautos paramos lėšos būtų laikomos nepagrįstu praturtėjimu.

Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo plėtros įstatyme numatyta, kad asmenims, užsiimantiems žemės ūkio veikla, mokamos tiesioginės ar kompensacinės išmokos, siekiant palaikyti žemės ūkio veiklos subjektų pajamų lygį ar kompensuoti pajamų netekimą.

Žemės ūkio veikla vadinama veikla, apimanti žemės ūkio produktų gamybą ir apdorojimą, savo pagamintų ir apdorotų žemės ūkio produktų perdirbimą, maisto produktų gamybą ir šių produktų realizavimą, taip pat paslaugų žemės ūkiui teikimą bei žemės išlaikymą geros agrarinės ir aplinkosauginės būklės.

 „Paramą gauti turi teisę tas asmuo, kuris realiai užsiima žemės ūkio veikla, o ne savininkas, kuriam tik priklauso žemė, bet kuris negamina žemės ūkio produkcijos ar neišlaiko žemės geros agrarinės ir aplinkosauginės būklės“, - sakė Teisės departamento direktorius Andrius Burlėga.

Teikiant paraiškas nereikalaujama, kad kartu būtų pateikiami žemės nuosavybės ar kitais pagrindais naudojamos žemės valdymo ir naudojimo teisę suteikiantys dokumentai. Bet jei nustatoma, kad du ar daugiau subjektų deklaravo tą patį žemės ūkio naudmenų ar pasėlių plotą, parama mokama pareiškėjui, turinčiam žemės valdymo teisę (nuosavybės, nuomos ar kt.) patvirtinančius dokumentus.  

Pareiškėjui išmokos bus mokamos tik tuo atveju, jei jis žemės valdymo teisę įrodys iki išmokų mokėjimo pabaigos, o už plotus, dėl kurių nebuvo pateikti žemės valdymo teisę patvirtinantys dokumentai ar kitu būdu neįrodyta minėta teisė, išmokos visai nemokamos.

Kilus ginčui, kai deklaruojami pasėliai ar žemės ūkio naudmenos, esantys žemę deklaruojančiam asmeniui nuosavybės teise nepriklausančioje žemėje, pagrindinis žemės naudojimo teisę įrodantis dokumentas yra rašytinė žemės nuomos sutartis (arba žemės panaudos sutartis), įregistruota Nekilnojamojo turto registre.

„Jei nebus šios įregistruotos sutarties ir Nacionalinė mokėjimo agentūra nustatys, kad į tą patį plotą žemės ūkio naudmenas ar pasėlius deklaruoja ir žemės savininkas, ir kitas ją naudojantis asmuo, už šį plotą valstybės išmokos nebus mokamos“, - pabrėžė Teisės departamento direktorius Andrius Burlėga. Tokiu atveju paraiškas pateikę asmenys turės teisme įrodyti, kas realiai tame žemės plote dirbo žemę.

Teisės departamento direktoriaus Andriaus Burlėgos nuomone, tuo atveju, jei nėra sudarytų rašytinių sutarčių, žemės savininkas ir asmuo, kuriam žodiniu susitarimu leista savo nuosavos žemės sklype užsiimti žemės ūkio veikla, turi susitarti, kuris iš jų deklaruos žemės ūkio naudmenas ar pasėlius.

Šiuo metu dažnai pasitaiko, kad žemės savininkai nori nutraukti nuomos sutartis ir patys pildyti deklaracijas tiesioginėms išmokoms gauti.

Pagal Civilinio kodekso 6.564 straipsnį žemės nuomos sutartis prieš terminą savininko reikalavimu gali būti nutraukta tik šiais atvejais:

1) jeigu žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartį ar pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį;

2) jeigu žemės nuomininkas ilgiau kaip tris mėnesius nuo žemės nuomos sutartyje nustatyto nuomos mokesčio mokėjimo termino šio mokesčio nesumoka.

Apie žemės nuomos sutarties nutraukimą savininkas privalo raštu pranešti žemės nuomininkams ne vėliau kaip prieš tris mėnesius ir turi leisti nuomininkui nuimti derlių arba privalo atlyginti nuomininkui su sutarties nutraukimu susijusius nuostolius.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad žemės naudojimo valstybinę kontrolę vykdantys apskrities viršininko administracijos bei kiti pareigūnai turi teisę ir žemės savininkui, ir žemės nuomininkui, jeigu jie nedirbs žemės, apleis ją piktžolėmis, skirti baudas pagal LR administracinių teisės pažeidimų kodeksą, už žemės sklypų naudojimą ne pagal nustatytą pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį – bauda nuo 500 iki 1000 litų bei už nekovojimą su piktžolėmis, augalų kenkėjais ir ligomis - bauda nuo 50 iki 100 litų.

MŪ ir ŽŪM inf.