Vilnius. Europos Komisija dar kartą patvirtino savo nuomonę, kad Lietuva, nepanaikinusi kvalifikacinių reikalavimų žemės įgijėjams (profesinio pasirengimo, registruoto ūkininko ūkio, juridiniams asmenims privalomo 50 procentų pajamų iš žemės ūkio veiklos), pažeidžia ES sutartinius įsipareigojimus.

Europos Komisija dar 2015 metais pateikė oficialų pranešimą apie pradėtą pažeidimo procedūrą prieš Lietuvą. Europos Komisijos rašte pranešama, kad Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo nustatyti kvalifikaciniai reikalavimai žemės įgijėjui prieštarauja laisvo kapitalo judėjimo ir įsisteigimo laisvės principams, nes yra diskriminuojantys (registruotas ūkininko ūkis šalyje; reikalavimai, kuriuos gali įvykdyti tik pagal Lietuvos teisę) ir neproporcingi tikslui pasiekti (žemės ūkio išsimokslinimo diplomo reikalavimas, 50 proc. pajamų iš žemės ūkio veiklos).

Žemės ūkio ministerija pateikė papildomų argumentų ir paaiškinimų. Europos Komisijos netenkino Lietuvos argumentai ir ji pateikė pagrįstą nuomonę, kad Lietuva nepanaikinusi minėtų kvalifikacinių reikalavimų žemės įgijėjui pažeidžia sutartinius įsipareigojimus pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 49 ir 63 straipsnius.

Po Žemės ūkio ministerijos atstovų susitikimo su Europos Komisija, pastaroji dar kartą patvirtino, kad pagrįstoje nuomonėje išsakyta pozicija yra galutinė ir nekeičiama. Akcentuota, kad galutinis siekis yra visiškas nacionalinės ir ES teisės suderinimas. Europos Komisijos atstovai pasiruošę vertinti valstybės narės realius veiksmus, siekiant šio galutinio tikslo - suderinto reglamentavimo.

Pasak Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos generalinio direktoriaus Jono Sviderskio, kvalifikacinių reikalavimų žemės įgijėjui nepanaikinimas Lietuvai atneš daugiau žalos nei naudos, nes labai tikėtina, kad Europos Sąjungos Teisingumo Teisme byla bus pralaimėta ir Lietuvai grės didelės finansinės sankcijos.

Su Europos Komisijos reikalavimais sutiko Latvija ir, tikriausiai, išskyrus Vengriją, sutiks ir kitos naujos ES šalys narės.

LŽŪBA, MŪ inf.