Vilnius. Nors Seimas vasaros pradžioje priėmė įstatymą, numatantį, kad nuo kitų metų aplinkos taršos mokestis turėtų būti taikomas ir žemės ūkio technikai, klausimų dėl jo įgyvendinimo kyla jau dabar.

Trečiadienį nuotoliniame Seimo Kaimo reikalų komiteto posėdyje svarstant Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo pakeitimus, susijusius su mokesčių ginčų sprendimo tvarka, nuošalyje neliko ir kitos su šiuo klausimu susijusios aktualijos.

Pasak Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro Žemės ūkio technikos registro skyriaus vadovės Evos Kvedorėlienės, esminis diskusijų objektas tarp Žemės ūkio ir Aplinkos ministerijų – ar apskritai žemės ūkio technika pagal šį įstatymą gali būti apmokestinta, nes vadovaujantis ES reglamentu, traktoriai į įstatyme nurodytas sąvokas neįeina.

„Mes Aplinkos ministerijai atsakėme, kad pagal dabar esantį įstatymą, traktoriai neįeina ir mes jiems mokesčio netaikysime. Aplinkos ministerija sako, kad negerai – traktoriai turi būti apmokestinti. Mes nežinome, kaip turime spręsti šitą problemą...“, - posėdyje kalbėjo E. Kvedorėlienė.

Aplinkos ministerijos kancleris Arminas Mockevičius teisinosi, kad jų ministerijos parengtame įstatymo projekte buvo kitokia formuluotė – siūlyta mokestį taikyti pagal suvartotų degalų kiekį, tačiau svarstant Seime formuluotė pakeista. Jo teigimu, matyt, reikia teisininkų nuomonės, kas ir kaip turi būti apmokestinta: „ar iš tikrųjų turi būti apmokestinti traktoriai, ar tik kita, ne keliais judanti technika“.

E. Kvedorėlienė teigė, kad dėl sąvokos „kita technika“ taip pat yra nemenkų klausimų. Pasak jos, registruojant techniką turi būti pažymima veiklos sritis ir skaičiuojama, kad šiai dienai yra 87 proc. technikos, kurios veiklos sritis nurodyta kaip žemės ūkio, 13 proc. – kita.

„Į tą kita įeina įvairūs asfalto klotuvai, krautuvai, vikšriniai ekskavatoriai, kartais – net ir ratiniai traktoriai, nes savininkas paaiškina, kad jį naudos pavyzdžiui, sniegui valyti. Pagal įstatymą, mokestį taikyti reikia tik žemės ūkio veiklai naudojamai, ne keliais judančiai technikai. Taip gaunasi, kad ir tas 13 proc. irgi bus neapmokestintas“, - problemines vietas nurodė ŽŪKVIC atstovė.

Bediskutuojant Seimo narys Aurimas Gaidžiūnas įžvelgė ir dar vieną šio įstatymo trūkumą – galimą dvigubą apmokestinimą, nes dažnai žemės ūkio technika į Lietuvą atvežama be registracijos dokumentų, tačiau norint parduoti – jie būtini. Tad registruojant pardavėjui tektų tą mokestį sumokėti, o kiek vėliau, pardavus ūkininkui, pastarasis už tą pačią techniką mokėtų dar kartą.

Galiausiai taškus dėlioti ėmėsi žemės ūkio ministro patarėja Giedrė Pupšytė. Anot jos, dvigubo apmokestinimo galimybė jau pastebėta ir ministerijoje, tad teisės aktų informacinėje sistemoje jau yra viešinami traktorių registravimo taisyklių pakeitimai, numatantys, kad importuotojas galėtų užregistruoti techniką iškart ūkininko vardu. Tokiu būdu nebeliktų ir dvigubos registracijos, ir dvigubo apmokestinimo.

Tuo tarpu dėl mokesčio objektų, pasak ministro patarėjos, vyksta diskusijos su Aplinkos ministerija, nes susiduriama su teisės aktų kolizija. „Šiai dienai to įstatymo, kuris yra priimtas, sąvokos neatitinka reglamento nuostatų. Kadangi reglamentas yra tiesiogiai taikomas dokumentas, tai šiai dienai turime įstatymo ir reglamento koliziją ir jei vadovausimės reglamentu, kuris yra aukštesnės teisinės galios, tai šiai dienai traktoriai to mokesčio neturėtų mokėti“, - komiteto posėdyje kalbėjo G. Pupšytė.

Tad kol kas šis klausimas lieka atviru. O esamas įstatymo pataisas pristačiusi Teisingumo ministerijos Teisminės justicijos ir civilinės teisės grupės vadovė Jurga Greičienė teigė, kad, matyt, keliama diskusija yra aktuali, tačiau dabartiniai svarstomi pakeitimai nekalba apie mokesčio imtį ir nesiūlo keisti, nuo ko jis turi būti mokamas.

„Jei tam turi būti kažkokios teisinės korekcijos – jau ne šio projekto dalykas. Mes tik sakome, kad jei kyla kažkokie ginčai dėl mokesčių, jie turi būti sprendžiami ne kreipiantis į teismą, bet iš pradžių pasinaudojant ikiteismine ginčų sprendimo institucija – Mokestinių ginčų komisija“, - kalbėjo Teisingumo ministerijos atstovė. Tokiems siūlymams Seimo Kaimo reikalų komitetas pritarė.

MŪ inf.