Marijampolė, balandžio 20 d. Vakar Suvalkijoje surengta žemdirbių konferencija davė keletą ryškių ženklų: dalis žemdirbių laiko klaida atsisakymą šaukti visuotinį suvažiavimą iki parlamento rinkimų; kyla nepasitenkinimas kai kurių žemdirbiškų organizacijų lyderiais; gali stiprėti priešprieša tarp žemdirbių savivaldos ir valdžios; parlamentinės opozicijos atstovai stengiasi išnaudoti žemdirbių nuotaikas.

Oficialiai buvo skelbiama, kad zoninę konferenciją organizuoja 7 savivaldybių žemdirbiai. Tačiau apypilnėje Marijampolės kultūros centro salėje, kurioje telpa 700 žmonių, dalyvavo ne vien Suvalkijos, bet ir kitų regionų atstovai.

Konferenciją pradėjęs Lietuvos pieno gamintojų asociacijos pirmininkas Jonas Vilionis akcentavo keletą žemdirbiams aktualių dalykų: būsimų europinių tiesioginių išmokų lygio didinimas arba finansinės paramos žemdirbiams užtikrinimas kitomis priemonėmis iš nacionalinio biudžeto; būtinybę mažinti PVM žemės ūkio produkcijai ir maisto prekėms; peržiūrėti žemės mokesčio įstatymą, mokestį siejant su žemės našumu; aktyviau atstovauti Lietuvos žemdirbių interesams ES institucijose.

Konferencijoje vietoje žemės ūkio ministro dalyvavęs jo pavaduotojas Mindaugas Kuklierius mėgino paaiškinti susirinkusiems žemdirbiams tiesioginių išmokų didinimo galimybes, kurios yra ribotos, nes čia kertasi įvairių ES šalių interesai. Šiuo metu diskusijos dėl tiesioginių išmokų ateities yra aprimusios, nes Europa laukia, kas laimės Prancūzijos prezidento rinkimus. Prancūzijos įnašai į ES biudžetą yra vieni didžiausių, o jos žemdirbiai - vieni pagrindinių išmokų gavėjų.

Šiuo metu ES pirmininkaujančią Daniją liepos mėnesį pakeis Kipras, bet mažai tikėtina, kad ši šalis skirs dėmesio Bendrosios žemės ūkio politikos ateičiai. Tik kitais metais, kai prie ES vairo stos Airija, galima tikėtis esminių poslinkių. Iš Airijos vairą perims Lietuva, o po mūsų pirmininkaus Graikija. Anot M. Kuklieriaus, Airijai, Lietuvai ir Graikijai gali tekti didžiausias darbas ieškant sutarimo dėl tiesioginių išmokų ateities.

Nuo emocijų iki racionalių pasiūlymų

Konferencijos atmosferą savo emocingu pasisakymu nuspalvino iškalba pasižymintis ir humoro nestokojantis kupiškėnas Zigmantas Aleksandravičius, Lietuvos grūdų augintojų asociacijos tarybos narys. Jis kritikavo politikų trumparegiškumą, valdininkų nekompetentingumą ir neprofesionalumą, nesugebėjimą pasipriešinti žemės kainų eskalavimui, kurį vykdo suinteresuoti asmenys, ir žiūrėjimą pro pirštus į faktišką žemės perėjimą užsieniečių nuosavybėn.

Z. Aleksandravičius iškėlė žemdirbių lyderių stokos ir žemdirbių savivaldos priklausomumo nuo valdžios finansavimo problemas, ir kritiškai atsiliepė apie žemdirbių abejingumą ir nenorą patiems išlaikyti realią savivaldą, skiriant tam dalį savo lėšų. Pranešimą jis užbaigė vienuolės Motinos Teresės citatomis apie gerus darbus.

Žemės ūkio kooperatyvų asociacijos „Kooperacijos kelias" pirmininkė Jūratė Dovydėnienė kreipėsi į valdžios atstovus, primindama, kad 2012-ieji yra paskelbti Kooperacijos metais, ir prašė imtis realių veiksmų, kurie padėtų žemdirbiams įveikti perdirbėjų monopolį. Žemdirbių jau nereikia įtikinėti kooperacijos nauda, tačiau reikia užkirsti kelią destrukcijai: perdirbėjai žada ūkininkams brangiau mokėti už pieną, jei šie išeis iš kooperatyvų, o kooperatyvams mažina supirkimo kainas. J. Dovydėnienė taip pat atkreipė dėmesį, kad „Kooperacijos kelias", turėdamas galimybę ginti žemdirbių interesus skėtinėse organizacijose Briuselyje, nesulaukia valdžios finansinės paramos.

Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacijos pirmininko pavaduotojas Nikolajus Dubnikovas pateikė ne vieną konkretų pavyzdį, argumentuodamas savo teiginį, kad valdžios raginimai dirbti kartu ir bendradarbiauti yra tik tuščia deklaracija, nes realios ir aktualios augintojų problemos lieka be atsako.

N. Dubnikovas pavadino tiesiogines išmokas viena didžiausių blogybių, nes tai priemonė kiekvienos valdžios rankose skaldyti ir valdyti žemdirbius. Jis ragino daugiau dėmesio skirti savo ūkių vadybos reikalams, valdymui, stengtis išmokti gyventi be išmokų, kad jos būtų tarsi verslo dividendai, tik tuomet žemdirbys pasijus tikrai nepriklausomas.

Šakių rajono meras ir ūkininkas Juozas Bertašius kalbėjo apie vis ryškesnius kaimo ir žemės ūkio naikinimo ženklus. Anot jo, Veterinarijos akademijos prijungimas prie kitos aukštosios mokyklos ir žemės ūkio universiteto pervardijimas atspindi kur kas gilesnius procesus nei vien iškabų pakeitimą. Jaunimo bėgimas iš kaimo į miestą, o lietuvių bėgimas iš savo tėvynės į Vakarus nuteikia labai liūdnai. Lietuvą gali ištikti linininkystės likimas - ji liks tik dainose, perspėjo J. Bertašius.

Į kritiką ir priekaištus iš konferencijos tribūnos mėgino atsakyti Seimo kaimo reikalų komiteto pirmininkas Edmundas Pupinis. Atsakydamas dėl mažo finansavimo žvyrkelių asfaltavimui ir lėtos verslo plėtros kaime, jis priminė, kad šių problemų sprendimas priklauso ir savivaldybių kompetencijai, ir paragino savivaldybių vadovus nevengti atsakomybės.

E. Pupinis priminė daugybę klausimų, kurių sprendimo ėmėsi Seimo kaimo reikalų komitetas, reaguodamas į žemdirbių prašymus. Kitas klausimas - ar visi prašymai pagrįsti ir kaip jų sprendimas dera su kitomis šalies ūkio sritimis. Reikalaudami sumažinti PVM kai kurioms prekėms, žemdirbiai neturi pamiršti, kad toks pats sumažintas PVM bus taikomas ir atitinkamai įvežtinei produkcijai. Ar tai išeitis?

Didžiausia problema parlamentaras pavadino ribotus finansinius išteklius: norint daugiau atriekti vieniems, reikia sumažinti finansavimą kitiems. Į klausimą apie papildomą žemdirbių rėmimą iš nacionalinio biudžeto išmokomis, E. Pupinis atsakė, kad ES reglamentai tokio dalyko ateityje nenumato.

Žemės ūkio rūmų vicepirmininkas Bronius Markauskas kalbėjo apie ūkininkavimo mokestinės aplinkos trūkumus, vis didėjančią mokestinę naštą ir augančias ūkininkavimo sąnaudas: visi šie veiksniai juda viena kryptimi - aukštyn, todėl ateityje ūkininkauti nebus lengviau. Valdžios prašoma vieno - nedidinti jokių mokesčių.

Kalbėdamas apie tarptautinį žemdirbių interesų atstovavimą, B. Markauskas pažymėjo vieną esminį aspektą - Lietuvos žemdirbiai sugeba susitarti tarpusavyje ir vieningai kalbėti Briuselyje. Deja, tarp Baltijos šalių žemdirbių vienybę pasiekti kur kas sunkiau, pozicijos ryškiai skiriasi.

Anot B. Markausko, galutinę Lietuvos poziciją dėl Bendrosios žemės ūkio politikos Europai turėtų pristatyti ne ministras, o premjeras arba prezidentė. Galutinės pozicijos dar nėra, todėl reikia būti budriems, kad žemės ūkis nebūtų parduotas už didesnį kąsnį Ignalinos atominei elektrinei ar išmainytas į palankesnį Sanglaudos politikos finansavimą.

ŽŪR siūlo savivaldos mokestį

Konferencijoje dalyvavusi teisininkė Virginija Kondrotienė analizavo situaciją žemdirbių savivaldoje ir žemdirbių savivaldos bei valdžios santykius. Žemdirbių savivaldos idėją įgyvendina Žemės ūkio rūmai, tačiau, anot V. Kondrotienės, įstatymo jiems deleguotos funkcijos yra menkai finansuojamos arba iš viso nefinansuojamos. Lietuvoje nėra lobistinės programos, kuri leistų ŽŪR patiems, o ne per Žemės ūkio ministerijos valdininkus, daryti įtaką Briuselio institucijoms.

Teisininkė pavadino neįtikėtinu dalyku žiniasklaidoje paskelbtą informaciją apie žemdirbių savivaldos auditą. Valdžia privalo atsiskaityti žemdirbių savivaldai, o ne savivalda valdžiai. Tai atspindi iškreiptus valdžios ir žemdirbių savivaldos santykius.

Žemės ūkio rūmų pirmininkas Andriejus Stančikas šiandieninę ŽŪR padėtį apibūdino kaip buvimą tarp priekalo ir kūjo. Finansuodama šią instituciją, valdžia naudojasi savo padėtimi. A. Stančikas pasiūlė įvesti Lietuvoje vieningą žemdirbių savivaldos mokestį, kurį mokėtų visi žemdirbiai, ir iš kurio būtų finansuojamos žemdirbių savivaldos organizacijos. Jeigu jis bus privalomas visiems, jis bus labai nedidelis.

Konferencijoje tvyrojo ir būsimų parlamento rinkimų nuotaika. Apie juos kalbėjo ne vienas pasisakiusiųjų, o tarp kalbėtojų buvo Seimo nariai socialdemokratai Algirdas Butkevičius, Bronius Pauža.

Konferencijoje dalyvavo ir Seimo narys socialdemokratas Mindaugas Bastys, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis. Viena prelegentė tarp konferencijoje dalyvavusių politikų „matė" ir būsimą premjerą.

MŪ inf.