Vilnius. Daržovių šiltnamiuose augintojai teigia, kad šie metai jiems bus itin sunkūs, tad prašo valstybės dėmesio ir paramos. 

Šiltnamių asociacijos pirmininkas ir įmonės „Evaldo daržovės“ direktorius Evaldas Masevičius trečiadienį parlamentiniame Kaimo reikalų komiteto posėdyje teigė, kad po energetikos kainų augimo situacija šiame sektoriuje liūdina – šiltnamiai bando uždirbti pinigus, išleistus dideliems energetiniams kaštams, tačiau kartu tenka kovoti konkurencines kovas su daržoves į Lietuvą įvežančiomis kaimyninėmis šalimis, kur labiau remiami šiltnamiai ir mažesnis PVM.

„Toliau dirbame ties išgyvenimo riba su 1–3 proc. pelnu, kai kurie dirba į minusą. Ūkiai jau atsisakinėja mažai pelningų produktų, kurie imlūs energijai, trumpina auginimo sezoną, dėl ko kyla kainos ir ima trūkti daržovių. Tai nereiškia, kad negalime užauginti, tai reiškia, jog nebegalime išgyventi“, – komitete kalbėjo E. Masevičius. 

Jis priminė, kad ši žiema jau parodė, kad kiekvienai šaliai reikia užsiauginti daržovių, jog neištiktų Didžiosios Britanijos scenarijus.

„Nėra taip, kad nemokame dirbti, visi ūkiai investavo į modernizavimą, bet mokestinė aplinka Lietuvoje tampa nepalanki šiltnamių ūkiams. Pasigrista kalbų, kad atsivešime, bet dabartinė situacija parodė, kad vis tik turime užtikrinti vietoje užaugintus produktus. Ką parodė ši žiema, kai Ispanijoje produktų nebuvo, o Jungtinėje Karalystėje ištuštėjo lentynos“, – sakė E. Masevičius.

Apie tai, kad stipriai augančios energijos kainos gali skaudžiai atsiliepti šiltnamių verslui, Šiltnamių asociacija kalbėjo dar rudens pradžioje. Pasak E. MAsevičiaus, daugelyje šalių buvo skirtos išmokos dėl brangusių energetikos išteklių, o štai Lietuvos šiltnamių ūkiai gavo tik pažadų

Tai, kad situacija sudėtinga, pabrėžė ir bendrovės „Anykščių daržovės“ vadovas Valdemaras Juška. Jis prognozavo, kad šie metai bus blogiausi, o jeigu valstybė neskirs paramos, nusiris dar viena šiltnamių bankrotų banga.   

„Jeigu nepadės šiais metais, gal dar kitais, bus antra šiltnamių bankrotų banga, nes nei iš praėjusių metų, nei iš anksčiau neturime atsargų“, – komitete pareiškė jis.   

Ūkininkas skaičiuoja, kad šiltnamių turėtojai per metus sumoka 6 mln. Eur mokesčių valstybei, bet valstybė jiems neranda lėšų paramai. Pasak jo, visiems asociacijai priklausantiems šiltnamių ūkiams reikėtų 1,7 mln. eurų. 

Pasak V. Juškos, šiemet, palyginti su praėjusiais metais, susietoji parama šiltnamių sektoriui sumažėjo keturis kartus. E. Masevičius skaičiavo, kad šiaurės šalyse mokamos 8–9 Eur už kvadratinį metrą išmokos už šiltnamiuose auginamą produkciją, Lietuvoje – 70 centų.

Posėdyje kalbėjęs žemės ūkio viceministras Paulius Astrauskas priminė, kad šiltnamių sektoriui nemaža parama skirta praėjusiais paramos laikotarpiais, vėliau buvo nemažos susietosios išmokos, nes prognozuotas šiltnamių ploto augimas, o to neįvykus išmokos kone dvigubėjo. Tačiau ir tai šiltnamių plėtros neskatino – plotai traukėsi 7 proc., tačiau pagaminamos produkcijos kiekis augo.

Jis teigė, kad Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginiame plane numatyta šiltnamių ūkiams skirti daugiau negu 7 tūkst. Eur už hektarą (daugiau nei 70 centų už kvadratinį metrą) paramos, o šį dydį peržiūrėti būtų galima ne anksčiau kaip 2025 metais.  

Tai, kad savu laiku valstybė solidžiai investavo į šiltnamių renovaciją, priminė ir parlamentinio Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Viktoras Pranckietis. Jis skaičiavo, kad pernai biokuras, naudojamas šiltnamiams šildyti, kainavo 26,8 Eur, o šiemet –  23,8 Eur už megavatvalandę.

„Todėl prašyčiau šiltnamininkų pripažinti tai, kas yra tiesa“, –  teigė jis ir priminė, kad dar svarstant apie paramą plėtrai teirautasi, ar nenutiks taip, jog paskui vėl reikės valstybės kompensacijų.

„Turėtume būti teisingi valstybės atžvilgiu, valstybė yra visi žmonės. Bet ji jau pakankamai investavo į šiltnamius ir jų plėtrą“, – sakė V. Pranckietis.