Kaunas. Trečiadienį iš Lietuvos šeimos ūkininkų sąjungos suvažiavimo tribūnos skambėjo kritika buvusių valdžių atžvilgiu ir priesakai naujai Žemės ūkio ministerijos vadovybei imtis kardinalių sprendimų dėl šeimos ūkių palaikymo ir paramos skyrimo smulkiesiems ūkininkams.

Lietuvos šeimos ūkininkų sąjungos (LŠŪS) tarybos pirmininko Vido Juodsnukio (nuotr.) parengtoje ataskaitoje, apimančioje trejų metų laikotarpį, nurodoma, kad šeimos ūkiams iki šiol neprieinama europinė ir nacionalinė investicinė parama. Pasak V. Juodsnukio, šeimos ūkiams trūksta aiškiai ir suprantamai pateikiamos informacijos apie galimybes pasinaudoti parama, jų siekius nugali baimė, kad nepavyks įveikti sudėtingų reikalavimų barjero, nes smulkieji ūkininkai neturi laisvų lėšų, bankai jiems neskolina pinigų, o valdžia nepasiūlo alternatyvų.

Į suvažiavimą atvyko 111 dalyvių

Anot V. Juodsnukio, žemės ūkio bendrovės ir stambieji žemvaldžiai turėjo galimybę susišluoti paramą, įsigyti modernios technikos, naujų technologijų, bet jie sudaro tik keletą procentų žemdirbių. Didžioji dalis ūkininkų negali pasinaudoti parama. „Valdžios institucijos lieka kurčios Lietuvos šeimos ūkininkų sąjungos pasiūlymams. Žemės ūkis grįžo į viduramžius - susikūrė daugybė dvarų ir kunigaikštysčių", - sakė LŠŪS vadovas.

V. Juodsnukis kritikavo ministeriją dėl nutraukto finansavimo konsultacijoms, kurias ūkininkams rengė LŠŪS, teigdamas, kad labiausiai pažeidžiami žemdirbiai liko be aiškiai pateikiamos informacijos.

Lietuvoje vyrauja smulkūs ūkiai, todėl jų išlikimo garantas galėtų būti kooperacija, bet šis procesas stringa. Pasiremdamas užsienio ekspertų išvadomis, V. Juodsnukis nurodė vangios kooperacijos priežastis: aukštos kvalifikacijos kooperacijos specialistų nebuvimas, nenuosekli valstybės politika, silpnai išvystyta perdirbimo pramonė.

Anot LŽŪS vadovo, Žemės ūkio ministerija turi sudaryti sąlygas smukiesiems ūkininkams pasinaudoti parama, užtikrinti palankų šeimos ūkiams kreditavimą. „Mes nesitenkinsim kauleliais iš paramos katilo. Norime būti visateisiais rinkos dalyviais!" - apibendrino siekius V. Juodsnukis.  

Viceministras ragino būti aktyviais

Suvažiavime dalyvavęs žemės ūkio viceministras Rolandas Taraškevičius paragino aktyviai teikti pasiūlymus ministerijai dėl žemės ūkio politikos pertvarkos. Jis taip pat paragino aktyviai dalyvauti Bendrosios žemės ūkio politikos konsultacijose ir teikti nuomones Briuseliui, internetu atsakant į konsultacijų anketos klausimus.

Viceministras Rolandas Taraškevičius informavo, kad kitą savaitę prasidės žemdirbių mokymai dėl pasėlių deklaravimo pagal atnaujintas taisykles. Ministerija baigia derinti paraiškų teikimo grafiką kaimo plėtros paramai gauti

Neišvengia stambiųjų ir smulkiųjų priešinimo

Šeimos ūkių perspektyvas ir valdžios institucijų klaidas apžvelgė LŠŪS narys Dalius Tumynas. Jo pastebėjimu, ignoruodami šeimos ūkių interesus, stambieji ūkininkai ir bendrovės patys sau sukūrė problemą - mažėjant smulkių ūkių kaime mažėja darbo jėgos.

„Dideli ūkiai apsirūpinę technika ir technologijomis į aplinką žvelgia nedraugiškai, nes pirmiausia rūpi pelnas. Akcinio kapitalo savininkai į žemės ūkį žvelgia pro stiklinių biurų langus, tad mūsų ir jų suvokimas apie žemės ūkį visiškai skiriasi", - pastebėjo D. Tumynas.

Jis atkreipė dėmesį, kad mažesniems  ūkiams tenka didesnė mokestinė našta. Neišgyvenantis iš ūkininkavimo ir papildomo darbo ėmęsis asmuo du kartus apmokestinamas socialinio draudimo mokesčiais.

„Stambiam ūkininkui rinkoje už produkciją mokama brangiau, smulkiam - pigiau, nes jis pagamina mažesnį kiekį. Smulkus ūkininkas už trąšas moka brangiau, stambus pigiau, nes pirkdamas didelį kiekį moka didmeninę kainą. Kuo daugiau žmogus dirba, tuo mažiau uždirba, nes daugiau atskaičiuojama. Apima neviltis. Mes laukiame, kada mokslininkai įvertins ir pasakys, ar Lietuvoje teisingai atlyginama žmogui už darbą jo ūkyje?", - kalbėjo Dalius Tumynas

Dirbti turi ne vien pirmininkas

LŠŪS narys Albertas Amšiejus, savo kalboje analizavęs organizacijos veiklą, teigė matąs vien pirmininko pastangas ginti šeimos ūkininkų interesus ir pasigedo aktyvesnės LŠŪS prezidiumo veiklos.

„Turime nuolat belsti valdžiai į langus ir duris, kelti tvarkingus reikalavimus, telkti jėgas, tuomet į mūsų reikalavimus bus atsižvelgta. Reikia, kad į Sąjungą ateitų daugiau intelektualių žmonių, kurie galėtų pasiūlyti valdžiai daugiau konstruktyvių sprendimų", - linkėjo A. Amšiejus.

Suabejojo suvažiavimo teisėtumu

Ramią suvažiavimo tėkmę nutraukė Marijampolės savivaldybės ūkininkas Mindaugas Smilgys, viešai suabejojęs suvažiavimo teisėtumu. Oficialiai LŠŪS vienija daugiau kaip 4 tūkst. narių, suvažiavime dalyvavo 111 iš 39 rajonų. Anot M. Smilgio, LŠŪS įstatai nenumato atstovavimo proporcijų ar kvotų, todėl, norint, kad suvažiavimas būtų teisėtas, jame turi dalyvauti dauguma visų narių.

Anot jaunojo ūkininko Mindaugo Smilgio, prekeiviai ir perpardavinėtojai nieko bendra neturi su ūkininkavimu, todėl jų neturėtų būti suvažiavime

Suvažiavimo pirmininkas pasiūlė ūkininkui suvažiavimo teisėtumą ginčyti teisme

Žemės ūkio rūmų l. e. p. pirmininkas Sigitas Dimaitis patarė LŠŪS suvažiavimui taisyti įstatus ir nustatyti naują atstovavimo tvarką, kuri niekam nekeltų abejonių.

Suvažiavimas sudarė darbo grupę, kuriai pavedė parengti naują Įstatų redakciją. Delegatai pritarė pirmininko V. Juodsnukio veiklos ataskaitai ir išrinko jį pirmininku dar vienai kadencijai.

MŪ inf.