Vilnius. Cheminių medžiagų likučiai, dėl to gresiančios sankcijos bei galima sertifikavimo įstaigos pertvarka – tai neramina ūkininkaujančius ekologiškai.

Šiais problemas praėjusią savaitę Seimo Kaimo reikalų komitete pristatė Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos (LEŪA) pirmininkas Saulius Daniulis. Anot jo, šiuo metu pagrindinė problema yra tai, kad sankcijos pritaikomos visiems vienodai, neatsižvelgiant ar tarša yra sisteminga, ar netyčinė.

Be to, nors glifosato skilimo laikas žinomas, tačiau nėra duomenų, kiek dirvožemyje išsilaiko jo skilimo produktai, jau nekalbant apie tas medžiagas, kurių net skilimo laikas nėra aiškus. „Asociacijos tikslas  – kad „Ekoagros“ darytų tyrimą, iš kur atsirado tarša: ar paties ūkininko piktnaudžiavimas, ar tai yra trečiųjų asmenų tarša. Negali būti bauda tokia pati, bet šiai diena rado pas tave – ir tu kaltas, taisyklės tokios. (...) Kai užpernai plaukė visi laukai, tai rasti skilimo produkto tūkstantąją dalį dirvožemyje...“, - Seimo nariams kalbėjo S. Daniulis, pridurdamas, kad vis dėlto postūmis jau yra ir konsensusas ryškėja.

Tam, kad artėjama prie sutarimo tikino ir žemės ūkio viceministrė Ausma Miškinienė. Jos teigimu, šiuo metu problema yra ryški, nes reglamentas nurodo, kad pesticidų negalima naudoti, paramos mechanizmas yra sustyguotas, o jei identifikuojamas likutis, tai sankcijos taikomos visam plotui, neišskiriant ar tai yra šleifas, ar tai yra netyčinis, ar tyčinis pažeidimas.

Jos teigimu, dėl pokyčių susitarti visoms suinteresuotoms pusėms nėra lengva, nes ne visi yra ambicingi turėti ekologinį produktą, tuo labiau, kad tarp sąžiningai ūkininkaujančių yra ir tokių, kuriuos domina tik plotinė išmoka.

Pasak A. Miškinienės, šiai dienai yra susitarta, kad jei produkcijoje yra bent menkiausias pesticidų likutis, ji yra nebe ekologiška, o dėl paramos, „Ekoagros“ turėtų įvertinti, ar tai buvo tyčinė veikla ir turi mąstą, ar tai netyčinis kaimyno užpurškimas, klaida.

„Kaip mes tai nustatysime? Turime beveik paruošę tokį patikros medį, jei atvažiavęs kontrolierius mato, kad visame lauke yra ir daugiamečių piktžolių, ir laukas pagal savo struktūrą, visa kita yra ekologinis, ir matome lauko kraštą, kuriame švaru, tai aiškiai suprantame, kad tai yra šleifas. Galime imti mėginį ir jei nustatome, galime vertinti, kad netyčia ir tas laukas neiškrenta iš tam tikro paramos mechanizmo arba sankcija yra diferencijuota pagal tai, kiek, kuriam lauke ir kaip greitai pats ūkininkas ėmėsi tam tikrų veiksmų“, - planuojamų pakeitimų gaires parlamentinio Kaimo reikalų komiteto nariams pristatė viceministrė, pažadėjusi konkretų mechanizmą pristatyti jį galutinai parengus.

Anot jos, sprendimai jau yra išieškoti, aiškūs, tereikia juos realizuoti dviejuose teisės aktuose. „Manome, mūsų šitas sutarimas padės išspręsti tą problemą ir išlaikys tokią pačia aukštą pridėtinę vertę, turėsime ekologinį produktą, kuris tikrai bus tinkama prekė eksportuoti“, - sakė A. Miškinienė.

Kai teisės aktai bus parengti, įvertinti, suderinti, įsigalios taip, kaip nurodys teisininkai: arba nuo patvirtinimo dienos, arba nuo tam tikro laiko, kai galima patikrinti ir įsitikinti, kad tas ūkis atitinka nustatytus teisės aktų reikalavimus.

Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos pirmininkas Saulius Daniulis Seimo nariams pristatė ekologinių ūkių problemas

Tuo tarpu „Ekoagros“ I sertifikavimo skyriaus vadovas Virginijus Masionis pasakojo apie incidentą, kuomet į Švediją eksportuojamose avižose rasta glifosatų likučių. Ir nors dažnai Lietuva yra kritikuojama dėl pasirinktos tyrimų laboratorijos Vokietijoje, kur, esą tyrimai atliekami labai jautriai, ten tiriama metodu, kuomet likučio riba - 0,01 mg/kg. O šiuo atveju krovinys tirtas dar jautresniu metodu (0,005 mg/kg), tad Lietuva net negalėjo rasti tų likučių. „Gal produktas ne ekologiškas, bet įrodžius, kad ne pats jį užteršė, gal tada parama kažkaip galėtų likti. Bet sertifikavimo įstaiga niekada tokio produkto negali išleisti kaip ekologiško į rinką“, - pasakojo V. Masionis

Laukia įstaigų jungimas?

LEŪA vadovas S. Daniulis atkreipė Seimo narių dėmesį ir į dažną „Ekoagros“ vadovų kaitą bei kandidatų pasirinkimą. Jo teigimu, būtų žymiai daugiau skaidrumo, jei šios viešosios įstaigos dalininkas būtų ne vienas. Asociacijos nuomone, būtų geriau, jei dalininkai būtų trys: LEŪA, kaip ekologinės produkcijos gamintojų atstovas, Žemės ūkio rūmai, kaip žemdirbių savivalda, ir Žemės ūkio ministerija.

Jis taip pat išsakė nerimą dėl ketinimų „Ekoagros“ jungti su Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT). Anot jo, visų pirma, įstaigose žymiai skiriasi atlyginimai, tad tapus VMVT dalimi, geriausi specialistai išsilakstys. Taip pat kils problemų su trečiųjų šalių sertifikavimu, keistųsi ir rinkliavos mechanizmas. „Ar verta tai naikinti, ką dabar turime?“, - klausė S. Daniulis, primindamas, kad prieš naują periodą tokios pertvarkos įneš daug sumaišties.

Kad būtų gaila prarasti kompetentingus specialistus kalbėjo ir V. Masionis. „Ekologinių taisyklių ir reglamento, turbūt, nė viena aukštoji įstaiga nemoko, čia viskas įgyjama praktiškai. Prarasti gerus specialistus, kurie jau iš savo praktikos gali matyti ir įžvelgti kažkokią riziką... Šiuo atveju ta kaita nebūtų logiška“ , - sakė įstaigos atstovas.

Tuo tarpu viceministrė tikino, kad norima sumažinti patikrų skaičių. „Viskas eigoje, bet principas ir tikslas yra vienas: mažinti kontrolierių skaičių, visą kontrolę vykdyti vieno langelio principu, kad ūkininkas galėtų telktis į savo darbą, o ne priiminėti per savaitę po tris atskirų įstaigų kontrolierius. Jei pavyktų tą padaryti, būtų didžiulis rezultatas“ , - sakė  A. Miškinienė.

Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Andrejus Stančikas atkreipė dėmesį, kad tik nuo stabilaus ir kokybiško, patikimo įstaigos veikimo priklauso ir eksporto galimybės. „Ar iš tikrųjų mes nesugadinsime to, ką turime? Šiaip, manau, „Ekoagros“ šiandien visai normaliai veikia. Tam tikros vienokios ar kitokios problemos – techninės, kurias, manau, galima išspręsti“, - kalbėjo A. Stančikas.

MŪ inf.