Kaunas. Šalies žemdirbiai tęsia pradėtą protesto akciją – žalių kryžių jau pridygo laukuose visuose rajonuose, o šiandien nuo 11 val. savivaldybių centrus užtvindė lėtai judančios traktorių kolonos.

Skuodas, Ignalina, Jonava, Marijampolė, Akmenė, Kaišiadorys, Lazdijai, Anykščiai, Alytus, Prienai, Kelmė, Zarasai, Kretinga, Vilkaviškis, Šilalė, Druskininkai, Panevėžys, Pagėgiai, Šilutė, Tauragė, Elektrėnai, Rokiškis, Radviliškis, Pasvalys, Telšiai, Utena, Jurbarkas, Biržai, Kupiškis – tai ne visos savivaldybės, kurių žemdirbiai antradienį išvažiavo į miestų gatves su traktoriais, siekdami atkreipti visuomenės ir politikų dėmesį į vis prastėjančią ūkininkaujančiųjų padėtį.

Daugelio rajonų žemdirbiai taip pat aktyviai, kaip ir statydami savo laukuose, esančiuose prie pagrindinių kelių, žalius kryžius, šiandien išvažiavo su traktoriais į gatves ir kelius. Žemdirbių protesto akcijos organizatoriai skaičiuoja, kad šalyje pastatyta apie 10 tūkstančių žaliųjų kryžių. O šiandien į rajonų centrų bei kai kurių kitų miestelių gatves išriedėjo keli tūkstančiai traktorių, apkabinėtų plakatais, vėliavomis ir netgi su žaliais kryžiais.

Tiesa, kai kurios savivaldybės nedavė leidimų važiuoti su traktoriais miestų centruose. Leidimo, kiek žinoma, nedavė Šiaulių miesto savivaldybė. Kauno rajono žemdirbiai patys nutarė į miestą dėl jame remontuojamų ruožų nevažiuoti ir rinktis kitur.

Yra rajonų, kurių ūkininkai nutarė šioje akcijoje nedalyvauti. Pavyzdžiui, Šalčininkų rajonas. Tačiau tokių – vienetai. O šalčininkiečiai prisijungė prie Vilniaus ar kitų kaimyninių rajonų žemdirbių.

Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Jonas Talmantas, pats su traktoriumi išvažiavęs į Kėdainius, portalui manoukis.lt sakė, jog beveik visų 60-ties Lietuvos savivaldybių žemdirbiai šioje akcijoje dalyvauja. Tie, kas savivaldybėse negavo leidimų, vis tiek patys išvažiavo į kelius arba prisijungė prie kaimyninių rajonų.

Kauno rajono ūkininkų traktorių kolona prie magistralės A1

„Žemdirbiai susivienijo, labai aktyviai dalyvauja šioje protesto akcijoje, nes ilgiau būti pasyvūs jau negalime“, - sakė J. Talmantas, pridurdamas, kad vis tai įeis į šalies žemės ūkio istoriją. 

Priversti imtis protesto akcijų

Nelygu rajonas, kolonos susidarė iš kelių dešimčių, o kai kur – ir 100 traktorių. Nors žemdirbiai važiavo į rajonų centrus, tačiau tai nebuvo nukreipta prieš vietos savivaldybes (su vietine valdžia, esą, daugelio rajonų ūkininkai sutaria gerai), o siekta atkreipti bendrai visuomenės, bet svarbiausia – aukščiausios šalies valdžios ir sprendimus priimančių šalies politikų dėmesį.  

LŪS pirmininkas J. Talmantas dar penktadienį Kaune vykusiame konkurso „Metų ūkis 2019“ nugalėtojų apdovanojimo renginyje savo aštrioje, politikams adresuotoje kalboje išsakė motyvus, kodėl žemdirbiai, ilgus metus tylėję, dabar priversti imtis tokių protesto akcijų.

Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Jonas Talmantas su traktoriumi važiavo Kėdainiuose

„Kantrūs ir pasyvūs mes buvome ilgai. Taip ilgai, jog išmetus vis naują valdžios pasiūlymą nevykdėme jokių protesto akcijų jau daugybę metų. Įpratome tiesiog pasiginčyti ir vardan tos bendros šalies gerovės susitaikydavome su kraunamu kiekvienu nauju mokesčiu. Dabar matome, kad žemės ūkio atžvilgiu vykdoma puolimo politika peržengė visas kantrybės ribas. Nesitaikstydami su žeminimu ir šmeižimu, tolesniu kaimo ir miesto žmogaus supriešinimu ruošiamės visuomenės dėmesį patraukiančiai taikiai traktorių akcijai“, - penktadienį pranešė LŪS vadovas.

Apie žemdirbių planuojamą važiavimą traktoriais į rajonų centrus žinojo ir žemės ūkio ministras Andrius Palionis. Penktadienį Kaune minėtame renginyje susirinkusiems ūkininkams jis sakė, jog „Žaliųjų kryžių“ akciją palaiko, tačiau traktorių važiavimo – ne.

„Lietuva, tavo kaimas miršta!“

Apie tai, ko siekiama šia akcija, ūkininkai jau iš anksto paskelbė savo socialiniuose tinkluose, visų pirma paskyroje „Lietuva, tavo kaimas miršta“, kurioje išplatintas Lietuvos žemdirbių kreipimasis-peticija.

Šioje peticijoje konstatuojama, kad: mokesčiai žemės ūkiui didėjo net iki 5 kartų per paskutinius 3 metus; mažinamas finansavimas sektoriui; visai kitai valstybinei infrastruktūrai skiriamas finansavimas ženkliai didesnis nei maisto gamybos infrastruktūrai; žemės ūkis yra pagrindinis darbdavys kaime, o viena darbo vieta pirminėje žemės ūkio produktų gamyboje sukuria 3-4 darbo vietas maisto pramonės, aptarnavimo, prekybos sektoriuose; krenta produktų supirkimo kainos; Lietuvos žemdirbiai negauna paramos klimato kaitos priemonėms įgyvendinti, kaip numatyta Paryžiaus susitarime; žemdirbius žeidžia nepagrįstos negatyvios nuostatos jų atžvilgiu.

Lietuvos žemdirbiai reikalauja: nepriimti mokestinių ir kitų sprendimų, didinančių žemdirbių išlaidas iki nebus sudarytos vienodos konkurencinės sąlygos su kitų ES valstybių narių žemdirbiais, t.y. pasiektas ES tiesioginių išmokų vidurkis; deramos pagarbos Lietuvos kaimui ir žemdirbiams, aprūpinantiems Lietuvos žmones sveiku, saugiu maistu; sustabdyti šmeižikiškos informacijos srautą žiniasklaidos priemonėse, nukreiptą prieš dirbančiuosius žemės ūkyje.

O valdžios jau kai kurie įvesti, didinami ir dar planuojami nauji mokesčiai žemdirbiams gali tapti nebepakeliami. Socialinėje paskyroje „Lietuva, tavo kaimas miršta“ pateikiamas jaunos Pasvalio rajono ūkininkų šeimos pavyzdys, kiek jų ūkiui siektų mokesčių padidėjimas: „250 ha ūkiui vien dėl akcizų, taršos ir žemės mokesčių pakėlimo mokestinė našta padidės 7630 eurų per metus. Ar ne per daug jaunai šeimai, besikabinančiai į gyvenimą kaime? Ir šie mokesčiai visiškai nepriklauso nuo ūkio rezultatų, net ir dirbdami nuostolingai, vis tiek juos privalės mokėti!“.  

Ar pasieks žemdirbių balsas tuos, kurie atsakingi? Parodys netolima ateitis, nes būtent dabar Seime ir Vyriausybėje svarstomi šalies kitų metų biudžeto bei įvairių mokesčių pakeitimų klausimai.

MŪ inf.