Vilnius. Palengva judant rizikos fondo idėjai, diskusijos, koks jis turėtų būti, kaip veikti bei kieno ir kokiomis lėšomis finansuojamas, dar nerimsta.

Šia tema kalbėta penktadienį vykusiame Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidiumo posėdyje. Situaciją pristatęs Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Strateginių pokyčių valdymo grupės vyriausiasis patarėjas Vygantas Katkevičius teigė, kad Vyriausybė galimybei steigti tokį fondą yra pritarusi, įstatymo projektas pateiktas Seimui.

Anot jo, norima, kad fondas turėtų būti pačių ūkininkų įsteigtas juridinis vienetas, kurio įstatuose būtų aptartos veikimo sąlygos, jis turėtų būti akredituojamas ir privalėtų turėti administratorių. Fondas galėtų būti ir sektorinis, ir universalus.

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos generalinis direktorius Jonas Sviderskis iškart teiravosi apie galimybę vienam juridiniam asmeniui, pavyzdžiui, bendrovei steigti tokį fondą, nes „visi tos kolektyvizacijos išsigandę ir vis dar bijo“. Tačiau V. Katkevičiaus teigimu, tokia pagalba tuomet galėtų būti tik valstybės, nes ES reglamentas kalba tik apie savitarpio pagalbos fondus, įsteigtus daugiau nei vieno dalyvio. Tad steigiant fondą vienam nebūtų įmanoma pritraukti ES lėšų, o valstybės finansų, kaip ryškėja iš pristatyto 2020 metų asignavimų žemės ūkiui projekto, sunkiai užtenka net būtiniausioms išlaidoms.

Prezidiumui diskutuojant, ar tikrai einama teisingiausia linkme, trumpai ir aiškiai galimą fondo veikimo principą sudėliojo ŽŪM Žemės ūkio sektoriaus finansų valdymo grupės vadovė Regina Mininienė. „Susikuriate fondą, sudedate milijoną. Atsitikus nelaimei, jūs išmokate milijoną, pateikiate paraišką KPP ir jums kompensuoja 70 proc., tiek vėl grįžta į fondą ir vėl guli iki kitos nelaimės“, - aiškino R. Mininienė.

Vis dėlto LŽŪBA prezidiumo narių neįtikino galimybė tokiam fondui naudoti ES lėšas. „Tai būtų iš tų pačių pinigų. Pinigai būtų paimami iš vienos kišenės ir perdedami į kitą“, - apie tai, kad tokiu atveju mažesnė parama liktų kažkam kitam kalbėjo prezidiumo narys Džiugas Grigaliūnas.

LŽŪBA prezidiumo nariai atsargiai vertino galimybę rizikos valdymo fondui naudoti KPP lėšas

Kiek kitokį pagalbos ūkininkams ir rizikos valdymo modelį dėliojo AB „AUGA Group“ generalinis direktorius Kęstutis Juščius. Jo teigimu, negali būti valstybės lėšomis remiamas privatus verslas, tad reiktų ieškoti būdų ne kaip sunkiais metais gauti išmokas, o turėti galimybę skolintis lengvatinėmis sąlygomis.

„Turėtume neplanuoti ir nelįsti į valstybės kišenę, nes mūsų verslas yra cikliškas. Turėtume suvokti, kad buvo blogi metai ir neturėtume prašyti paramos. Tačiau kai supuola du trys metai iš eilės, mums sunku suvaldyti finansinius srautus ir tada finansų institucijos kaip tik tais metais bando dar atimti iš tavęs gabalėlį, o ne padėti. Tad, manyčiau, turėtų būti kalbama tik apie finansines priemones, kad verslui būtų galima pasiskolinti iš fondo, o ne gauti dovanų (...) Pasiimti iš to fondo blogais metais ir privalomai grąžinti pertekliaus metais“, - kalbėjo K. Juščius, teigdamas, kad turint tokį finansinį instrumentą ne tik būtų lengviau žemdirbiams, bet ir keistųsi visuomenės požiūris į žemės ūkį – jis pagaliau nustotų būti vien prašytoju.

Besigilinant, kaip tokio tipo fondas galėtų veikti, Žemės ūkio paskolų garantijų fondo direktorės pareigas laikinai einanti Romalda Globienė teigė, kad labai panašų modelį taiko Estija, kuri savu laiku neišdalino daug smulkių kompensacijų dėl ekstremalių oro sąlygų patirtų nuostolių, kaip buvo padaryta pas mus, o paliko juos viename fonde: „estai pinigų nedalina. Tokiam fondui duota 20 mln. eurų, jei subjektui reikia lėšų, jis skolinasi su palankiomis sąlygomis“.

L. e. Žemės ūkio paskolų garantijų fondo direktorės pareigas Romalda Globienė teigė, kad sukaupti gebėjimai ir patirtis leistų Žemės ūkio paskolų garantijų fondui tapti ir rizikos valdymo fondo administratoriumi

Jai pritarė ir V. Katkevičius. „Turbūt visi puikiai supratome, kad tuos pinigus, kuriuos čia dabar išmėtėme įvairiems nuostoliams dengti, jei būtume sudėję, pavyzdžiui, į Žemės ūkio paskolų garantijų fondą, turėtume iš ko skolinti. Bet patys ūkininkai turbūt labai norėjo gauti tiesiai pinigus, o ne sudėti juos į fondą“, - sakė ŽŪM atstovas.

Jis ragino net ir abejojant fondo, susieto su KPP išmokomis, reikalingumu, tokią galimybę vis dėlto numatyti. „Niekas neverčia įsteigti fondo ir kažką daryti, nes yra tik sudaromos sąlygos. Kadangi reglamente tokia galimybė yra, mes turėtume pasidaryti savo teisinę bazę“, - tikino V. Katkevičius.

Pasak jo, optimaliausia būtų dabar parengti reikalingus teisės aktus, bet, jei būtų poreikis, naudoti tik nuo kito programinio laikotarpio. Galiausiai, visada yra galimybė taikyti kelias priemones: tiek fondą, kuris kompensuotų nuostolius, tiek galimybę sunkiu metu skolintis iš atsakingos institucijos itin palankiomis sąlygomis.

Diskusijoms aktyviai vystantis, LŽŪBA prezidentas Petras Puskunigis paragino prezidiumo narius savo siūlymus šia tema konstruktyviai pateikti raštu ir svarstymus pratęsti vėliau.

MŪ inf.