Vilnius. Premjerės Ingridos Šimonytės patarėju žemės ūkio klausimais pirmadienį pradėjęs dirbti Ignas Jankauskas (nuotr.) sako, kad jo darbas - būti tarpininku tarp žemdirbių ir Vyriausybės, kad vieni kitus išgirstų ir įsiklausytų.

34 metų verslo ekonomikos specialistas yra dirbęs Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyboje, Lietuvos centrinėje kreditų unijoje. Pastaruosius 6 metus jis buvo Lietuvos grūdų augintojų asociacijos administracijos vadovas.

Portalas manoūkis.lt kalbina naująjį premjerės patarėją I. Jankauską.

Iki šiol atstovavote Lietuvos grūdų augintojų asociacijai, Žemės ūkio tarybai. Apie galimą jūsų tapimą premjerės patarėju prabilta po to, kai Žemės ūkio taryba pareiškė nepasitikėjimą žemės ūkio ministrui Kęstučiui Navickui. Ir jūs pats esate uždavęs ministrui nepatikusių klausimų, sakėte, kad ministras per pastarąjį mėnesį proveržio nepadarė. Tad koks bus jūsų darbas, santykiai?

Kas ką pasakėme, tai praeity. Manau, ministras ir mano asmenybė – tik techninės priemonės. Esmė ta, jog buvo atkreiptas premjerės, Vyriausybės dėmesys, kad situacija žemės ūkyje, žemės ūkio politikoje nėra gera ir buvo imtasi priemonių iš esmės spręsti.

Manau, tas darbas reikalingas šaliai, turi valstybinis požiūris atsirasti, o dėl nekokio susišnekėjimo tarp žemdirbių ir valdžios, manau, jis gerės. Reikia dirbti, kad žemės ūkis judėtų į priekį.

Premjerės patarėjo pareigos yra politinio pasitikėjimo. Kokie darbai dabar svarbiausi, kokie akcentai ateičiai?

Turiu teisingai patarti premjerei, būti tarpininkas tarp žemdirbių ir Vyriausybės, kad vieni kitus geriau išgirstų, įsiklausytų. Dabar didžiausi iššūkiai – prisidėti prie Žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023-2027 m. strateginio plano rengimo ir Pluoštinių kanapių įstatymo įgyvendinimui reikalingų teisės aktų parengimo.

Įstatymas, leidžiantis Lietuvoje perdirbti visas pluoštinės kanapės augalo dalis, įsigaliojo nuo lapkričio, tačiau jis neveikia, nes nėra parengti ir suderinti visi poįstatyminiai teisės aktai. Žemės ūkio ministerija atsakinga už šių dokumentų rengimą. Kadangi tai labai svarbūs šaliai dokumentai, prie jų kūrimo prisideda ir Vyriausybė.

Premjerės nuomone, Lietuvoje turi būti klestintis žemės ūkis, o ne judantis link kauptuko ar žagrės. Toks pagrindinis uždavinys, o kokios priemonės bus naudojamos, priklausys nuo bendro darbo su mokslu, žemdirbiais, pramone, prekyba.

Manau, pagrindinis darbas – sutelkti bendram darbui bendruomenę, kuriai rūpi Lietuvos kaimas, šalies žemės ūkio ateitis. Išauginame daug žaliavos, kurią išvežame, o galėtumėme Lietuvoje perdirbti ir kurti didesnės pridėtinės vertės produktus.

Čia labai daug neišnaudotų galimybių mokslui, verslui, pramonei, ir žemės ūkiui. Jei tas potencialas būtų išnaudotas, žemės ūkio indėlis į šalies BVP (bendrąjį vidaus produktą) būtų gerokai didesnis.

Dėkojame už atsakymus