Vilnius. Su Lietuvos žemės ūkio tarybos atstovais penktadienį susitikęs prezidentas Gitanas Nausėda mano, kad suskystintųjų naftos dujų (SND) akcizas turėtų būti kompensuojamas ir tuomet grąžintas iki šių metų buvęs tarifas. 

Po susitikimo prezidento patarėjas Jarekʼas Niewierowiczʼius (Jarekas Neverovičius) žurnalistams teigė, kad prezidentas remia ūkininkus dėl akcizo. Anot jo, SND akcizas turėtų būti mažinamas tiek, kad būtų kompensuojama permokėta suma, o tuomet jis galėtų būti grąžintas į ankstesnį lygį – Vyriausybės siūlomą 41 eurą.

„Jis turėtų būti sumažintas iki tokio lygio, kad būtų kompensuojama tai, kas sumokėta pagal dabartinį tarifą“, – teigė prezidento patarėjas.

Lietuvos žemės ūkio tarybos (LŽŪT) pirmininkas Ignas Hofmanas teigė, kad G. Nausėda išklausė ir išgirdo žemdirbius.

„Buvo pažadas, kad padės mums dėl visų šešių reikalavimų punktų. Nors puikiai suprantame, kad ne visi klausimai yra tiesiogiai prezidento veiklos laukas. Taip pat pažadėjo, kad būsime atstovaujami Europos Vadovų Taryboje kaip sektorius“, – po susitikimo su prezidentu sakė I. Hofmanas.

Anot jo, galimybių susitikti su prezidentu ir jam išsakyti sektoriaus problemas ieškota dar nuo rudens. Galiausiai tai pavyko šiandien.

„Turbūt protestai paskatino. Mūsų lūkesčiai buvo dar iš praėjusių metų, kai net negalvojome apie protestus. O dabar tie įvykę protestai paspartino ir su prezidentu susitikome“, – kalbėjo LŽŪT vadovas. 

„Dar labai svarbu – prezidentas labiau užsienio politikos atstovas ir formuotojas, todėl taip pat pažadėjo, kad kiek galės, kiek leis jo galimybės, žemės ūkio klausimais taip pat atstovaus Europos Vadovų Taryboje“, – sakė I. Hofmanas.

Tai, kad prezidentas įsigilino į žemdirbių problemas, patvirtino ir kiti LŽŪT atstovai. Anot Mažeikių r. ūkininko Audriaus Vanago, buvo justi, kad prezidentas pasiruošė susitikimui. „Matyti, kad žiūrima rimtai ir problemos vertinamos kaip strateginio sektoriaus“, – sakė jis.

Jam antrino ir Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Raimundas Juknevičius. Anot jo, jau porą savaičių žemdirbių nuotaikos darbinės. „Pažadų jau daug gavome, dabar tas etapas, kai reikia matyti proveržį formuojant žemės ūkio politiką. (...)

Susitikimas su prezidentu per jo kadenciją jau ne pirmas ir reikėtų pripažinti, kad jis patobulėjo dėl žemės ūkio klausimų, atėjo pasiruošęs, įsigilinęs į aptariamus klausimus. Užduotiems klausimams turėjome argumentų ir atsakymų.

Kalbėjome ir apie ateitį – žemės ūkio politiką po 2027 metų. Ir Europos Vadovų Taryboje žemės ūkio temas neišvengiamai aptarinėja, juo labiau kad inicijuota žaliojo kurso peržiūra. Džiaugiamės, kad prezidentas patobulėjo ir atitinkamai tikimės efektyvesnio atstovavimo žemės ūkiui tiek Europos, tiek Lietuvos politikoje, nes bet kuriuo atveju prezidentas pasirašo visus įstatymus“, – apie susitikimą portalui manoūkis.lt pasakojo R. Juknevičius.

Daugiametės pievos: problema tik nukelta?

LŽŪT atstovų teigimu, su prezidentu diskutuota ir dėl daugiamečių pievų atkūrimo. Paklaustas, kaip vertina ketvirtadienį parlamentinio Kaimo reikalų komiteto paskelbtą informaciją iš Europos Komisijos, kad daugiamečių pievų atkūrimas metams turėtų būti atidėtas, Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidentas Eimantas Pranauskas portalui manoūkis.lt teigė, kad žinią galima vertinti jau kaip faktą, vis dėlto tai tėra tik nukėlimas.

„Žinoma, kaip Kaimo reikalų komitetas pasakė, kad sprendimas turi būti tas, kuris yra parašytas ant popieriaus, tačiau bet kokiu atveju tokiais pareiškimais iš tokios auditorijos ir tokio rango politikų nesimėtoma. Nors nėra juodu ant balto, bet, manau, galima laikyti faktu“, – sakė E. Pranauskas.

Jis pabrėžė, kad šiuo klausimu per savaitę išgirstos dvi labai skirtingos nuomonės – Žemės ūkio ministerija vasario 2 d. paskelbė, kad pievų atkūrimo klausimas nediskutuotinas, o vasario 8 d. pas žemės ūkio komisarą nuvykęs Seimo Kaimo reikalų komitetas jau gavo visiškai priešingą sprendimą.

„Ką tai reiškia? Kad Žemės ūkio ministerijos nuostatos visiškai skiriasi nuo Komisijos nuostatų, nes jie juk interpretavo Komisijos atsakymą.

Jei vieniems metams atidedame problemą, per juos mes tą problemą iš esmės turime išspręsti. Kaip mes tai galime padaryti, jei žmonės, turintys tą problemą spręsti techniniu lygiu, mums sako – turite pievą atkurti? Kas šioje vietoje atliks tą juodą, techninį darbą? Turime metus ir kadencijos pabaigą, kur, tiesą sakant, ateitis nelabai svarbi...“ – kalbėjo LŽŪBA vadovas.

Tai, kad žinios dėl daugiamečių pievų atstatymo kelia dvejopas mintis, teigė ir A. Vanagas, pabrėždamas, kad problema neišsprendžiama, o tik atidedama.

„Akivaizdžiai matyti, kad perkeliama į naują politinį ciklą, tai nebūtinai yra gerai. Manau, tie, kurie sprendė šią problemą, turėtų ją ir užbaigti. Atėję nauji (poltikai – red. past.) tą klausimą gali pakelti po dvejų metų – mane tai nuvilia. Gali būti taip, kad teks atkurti. Metus turime, bet nuo to niekur nepabėgame“, – teigė A. Vanagas.

Prezidento patarėjas J. Niewierowiczʼius po susitikimo priminė, kad svarbu, jog Vyriausybė ir pati premjerė ėmėsi iniciatyvos spręsti ūkininkų problemas. 

„Prezidentas mato, kad dalis klausimų (...), jų sureguliavimas perduotas tiesiogiai premjerės kanceliarijai. Premjerės patarėjai, kanceliarijos, Vyriausybės atstovai, darbuotojai derino tuos planus. (,..) Svarbiausia, kad matome, jog judama link sprendimo, tuo reikia pasidžiaugti“, – sakė prezidento patarėjas.

J. Niewierowiczʼiaus teigimu, siūloma su ūkininkų organizacijomis susitikti dar kartą ir aptarti žemės ūkio ateitį. 

„Prezidentas pakvietė anksčiau dalyvavusias organizacijas dalyvauti strateginėje diskusijoje apie žemės ūkio ateitį, dabarties iššūkius, bet akcentuojant būtent ateitį. (...) Tam, kad išvengtume tokios situacijos, kaip šiandien, kai faktiškai turime taisyti klaidas, o ne kalbėti apie pagalbą žemės ūkiui atliepti tuos iššūkius, kurių atsiranda“, – sakė prezidento patarėjas.