Akademija (Kauno r.). Lietuvos pieno gamintojų asociacijos (LPGA) tarybos posėdyje konstatuota, kad gerų poslinkių pieno sektoriuje nematyti, todėl kartu su Lietuvos žemės ūkio taryba (LŽŪT) vėl rengiamasi protesto akcijoms.

„Blogybių – per akis. Daugiametės pievos, šlapynės, mėšlo tvarkymas, žemės mokestis, saz‘ai (sanitarinės apsaugos zonos – red. past.), pav‘ai (poveikio aplinkai vertinimas – red. past.), taršos mokestis... Dar metams nesibaigus pieno ūkiai negavo 160 mln. eurų pajamų. Kaip mums ūkininkauti, kaip išgyventi?“ – piktinosi LPGA prezidentas Jonas Vilionis.

Jis dar kartą ragino pieno ūkininkus būti vieningais, kelti reikalavimus kartu, nes tik tada pienininkų balsas girdimas.

Pirmą kartą LPGA tarybos posėdyje dalyvavo žemės ūkio viceministras Vytautas Abukauskas, šias pareigas pradėjęs eiti kovą. Jis žadėjo ieškoti galimybių padėti pieno ūkiams, minėjo, kad kompensuos pabrangusius pieno tyrimus per padidintą susietąją išmoką už pieninę karvę, galbūt bandys ieškoti finansavimo seksuotai spermai įsigyti. Žadėjo imtis visų būdų, kad krizės kuo mažiau veiktų pieno sektorių.

V. Abukauskas sulaukė daugybės LPGA narių klausimų, bet į daugelį iš jų negalėjo atsakyti. Net įprastai žodžių į vatą nevyniojantis J. Vilionis ramino kolegas, prašė leisti viceministrui apšilti kojas šiose pareigose ir labai jo nespausti.

Žemės ūkio viceministras Vytautas Abukauskas (priekiniame plane), nors ir sulaukė daug aštrių pieno ūkininkų klausimų ir pretenzijų Žemės ūkio ministerijai, tarp eilučių turėjo išgirsti ir palaikymą Šalia jo – Pauliukų žemės ūkio bendrovės vadovas Andrejus Štombergas

LŽŪT pirmininkas Ignas Hofmanas teiravosi viceministro, gal jis žino, kaip vienai iš žemdirbių savivaldos organizacijų sekasi pieninė kupranugarystė, kuriai plėtoti žada pirkti 2 tūkst. dozių spermos su ŽŪM parama. Jis ragino pasidomėti, ar tikrai žlungant pieno sektoriui Lietuvoje imsimės pieninės kupranugarystės.

Ūkininkas Eimantas Eigirdas (Tauragės r.) bandė išsiaiškinti, ar didinti pieno ūkį, ar vis dėlto mažinti? „Vis girdžiu, kad reikia didinti, kad ūkis būtų stabilesnis ir saugesnis. Šiemet, kiek mačiau ūkininkų grupių pokalbiuose, daugiausia gyvulius pardavė laikę 50–70 karvių. Mažesni, neatnaujinę laukų, turintys daugiamečių pievų, geriau išsilaikė, nes jų pieno savikaina mažesnė. Tai ir neaišku, didėti ar mažėti?“ – svarstė ūkininkas.

Buvęs premjerės patarėjas žemės ūkio klausimais Ignas Jankauskas papildė, kad iš vienos pusės ŽŪM aiškina, kad reikia didesnių ūkių, iš kitos pusės daro eilę veiksmų, dėl kurių tas ūkis negali sustiprėti. „Jeigu turi daugiamečių pievų, tai reikia suprasti, kad iš ekstensyvių pievų intensyvaus ūkio nepadarysi. Iš vienos pusės kažko nori, iš kitos stabdo“, – kalbėjo I. Jankauskas.

Jam antrino ir ūkininkas Arūnas Kudrevičius. Jis nuo 2021 m. turi įsipareigojimų didinti melžiamų karvių bandą, todėl jam reikia daugiau ir ariamos žemės, nes reikės užsiauginti daugiau kukurūzų, javų pašarams. Bet jis gavo laišką, kad turi atstatyti ganyklas. „Kaip įvykdyti projekto įsipareigojimus?“ – klausė viceministro Utenos r. ūkininkas.

Ūkininkai eilinį kartą išsakė daug kritikos Žemės ūkio ministerijai. Nuotr. pirmoje eilėje iš kairės: Vaidutė Stankevičienė, Arūnas Kudrevičius, Mažvydas Petraitis, antroje eilėje iš kairės: Eimantas Eigirdas, Ignas Jankauskas ir Ignas Hofmanas

Taip pat A. Kudrevičius išsakė daug pretenzijų Vyriausybei dėl to, kaip ji šiemet sprendė krizę. „7 mln. eurų dalijo net nepasitarusi su žemdirbiais, tik su viena jų grupe ir tokiu būdu paniekino mūsų darbą. Paramą nutarė skirti gaunantiems mažiau negu 35 ct, o tie, kurie karves šėrė iš paskutiniųjų, pirko priedus, kad gautų geresnės kokybės pieną, paramos negavo“, – piktinosi A. Kudrevičius. O išdalytą paramą mažiausiai gavusiems už pieną jis vadino socialine politika, kuria turi užsiimti ne Žemės ūkio ministerija.

Neatsiliko ir Biržų r. ūkininkė Vaidutė Stankevičienė. „Tai kokia yra Lietuvos tvaraus žemės ūkio politika? Kas, kokie mokslininkai pagrindė Lietuvos žaliąjį kursą? Kur mes einame, kas iš tų tarpinių pasėlių, kurie nušalę stovi laukuose, o už juos moka pinigus! Ar tai duoda naudos dirvožemiui, aplinkai? Niekas nebuvo padaryta ir paskaičiuota, kad gamta būtų saugoma iš tikrųjų. Dabar ministerija žaliąjį kursą vykdo žodžiais. Taip žlugdomas Lietuvos žemės ūkis“, – negailėjo aštrių žodžių ūkininkė.

Viceministras V. Abukauskas, turintis agronomo diplomą, pats ūkininkauja, yra laikęs ir pieninių, ir mėsinių galvijų, dabar užsiima augalininkyste, tad žemės ūkio problemos jam žinomos. Tik kaip jas spręsti, atsakyti daug sunkiau.

„Aš pats per 8 metus nesugebėjau įsigyti vakarietiško traktoriaus, tad suprantu, kad kažkas žemės ūkyje yra negerai. Turime kartu susėdę ieškoti sprendimų, diskutuoti“, – šie V. Abukausko žodžiai sukėlė audringą reakciją, nes, pasak LPGA tarybos narių, pastaraisiais metais į ūkininkų nuomonę ŽŪM visiškai neįsiklauso, negirdi jokių patarimų.

LPGA prezidentas Jonas Vilionis kvietė ūkininkus būti vieningais, nes tik visų balsas gali būti girdimas

Dabartinius ūkininkų ir ministerijos santykius A. Kudrevičius pavadino aklo ir kurčio pokalbiais. „O kai žemės ūkio ministru buvo Kazys Starkevičius, beveik kas mėnesį LPGA taryba susitikdavo su juo aptarti reikalų, – prisiminė gerąją praktiką ūkininkas. – Dabar niekas nenori mūsų klausyti, sprendimai priimami buldozeriu.“

LPGA tarybos nariams susidarė įspūdis, kad šis viceministras linkęs kalbėtis, diskutuoti, tad tikisi, kad tai virs ir teisingais sprendimais. „Tikiuosi, kad po šios dienos pokalbio jūs, viceministre, kviesite tikrus žemdirbius diskusijoms ir kad ministerija daugiau nenurodinės mums, kur ir ką sėti, kaip žemę tvarkyti. Mes patys žinome, kaip reikia dirbti, darome viską, kaip reikia, todėl piktinamės gavę nesąmoningus laiškus“, – į V. Abukauską kreipėsi Pauliukų žemės ūkio bendrovės pirmininkas Andrejus Štombergas.

LPGA taryba viceministrą išleido uždavę jam nemažai namų darbų, o per tą laiką pienininkai su LŽŪT ruošis naujam protestui, apie kurį žada paskelbti netrukus.