Vilnius. Žemės ūkio ministerijai (ŽŪM) nepavyko gauti Seimo Kaimo reikalų komiteto (KRK) pritarimo dėl pereinamojo laikotarpio paramos mėsos sektoriui atrankos kriterijų.

Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Raimundas Juknevičiaus tvirtino, kad nuo to, kaip teisingai bus paskirstyti šie pinigai, priklausys žemės ūkio konkurencingumas: „Visi savo sektorių kelia aukščiau kitų, bet nėra vieno ar dviejų objektyvių kriterijų, kaip paskirstyti pinigus, todėl tai neišvengiamai kelia dideles aistras. Ir jos bus dar didesnės, jeigu paramą gaus tik 5 proc. visų, dalyvaujančių žemės ūkio gamyboje.“

Praeitame posėdyje Seimo KRK rekomendavo ŽŪM įvertinti visus socialiniams partnerių gautus pasiūlymus dėl pereinamojo laikotarpio paramos atrankos kriterijų atitikimą Vyriausybės programai ir trečiadienį vykusiame posėdyje paprašė pristatyti patikslintą projektą.

Pirmiausia buvo paskirstytos lėšos mėsos sektoriui, o vaisių ir daržovių sektoriui, pasak viceministro Pauliaus Lukševičiaus, dar reikia laiko kai kuriems strateginiams klausimams išspręsti.

Pirmą kartą parama bus išskirstyta atskirai pagal sektorius: broilerių ir dedeklių vištų, kiaulių, mėsinių galvijų ir kt. ūkinių gyvūnų augintojams. Viceministras tikino, kad buvo atsižvelgta į visus socialinių partnerių pasiūlymus, o svarbiausi kriterijai buvo šie: apsirūpinimas maistu, gyvūnų gerovė ir gauta parama investicijoms į žemės ūkio valdas 2014-2020 m. laikotarpiu.

ŽŪM pateikė tokius skaičius: kiauliena apsirūpiname tik 50 proc. paukštiena – 110 proc., kiaušiniais – 106 proc., galvijiena – 200 proc. Be to, pagal išdalytą paramą 2014-2020 m. laikotarpiu, pereinamuoju laikotarpiu EURI ir KPP paramą numatyta skirstyti pagal tokias proporcijas: broilerių ir kiaušinių sektoriui – 18 mln., kiaulienos – taip pat 18 mln., o mėsinių galvijų ir kitų ūkinių gyvūnų – 8,8 mln. Eur.

Tokios proporcijos pasiūlytos dėl to, kad mėsinių galvijų augintojai 2014-2020 m. laikotarpiu išsidalijo paramos už 128 mln. Eur (įvykdyti 1 784 projektai), paukščių augintojai – už 9 mln. (49 projektai), o kiaulių – tik už 835 tūkst. (9 projektai). Viceministras teigė, kad atsižvelgiant į paramos įsisavinimą, vėliau gali būti tam tikrų pokyčių.

Maksimali paramos suma vienam projektui, kai projektai finansuojami EURI lėšomis, siekia 1,5 mln. Eur ir mėsos, ir pieno sektoriuje (pirminiame variante pienininkystei buvo numatyta 1 mln.). Didžiausia KPP paramos suma šių sektorių vienam projektui sieks po 300 tūkst. Eur.

P. Lukševičius tikino, kad atsižvelgė į socialinių partnerių pasiūlymus dėl kooperacijos, kad labiau turi būti stiprinamas smulkusis ūkis (skirstant KPP lėšas daugiausia balų bus suteikiama mažiausiems ūkiams), kad reikia skatinti ekologinį ūkininkavimą (bus suteikiama 15 balų, mažinant balus agrarinei aplinkosaugai).

Kontraversiškai vertinamas kriterijus dėl ūkininkavimo nenašiose žemėse - po ilgų diskusijų skiriamų balų skaičius padidintas iki 10. Nutarta pridėti 5 papildomus balus ne tik pripažintam žemės ūkio kooperatyvui, bet ir jo nariui. Panašiai balai bus suteikiami ir skirstant EURI lėšas pieno sektoriuje.

Visiškai išbrauktas atrankos balas už mažesnį paramos intensyvumą, kuriuo galėdavo pasinaudoti finansiškai stipresni ūkiai.

„Nežiūrėkime į kaimą kaip į tūkstančio ha javų lauką“

KRK narys Vigilijus Jukna stebėjosi paramos skirstymu mėsos (galvijų, avių, ožkų ir kt.) sektoriaus atžvilgiu: „Tai labai maža pinigų suma, nors čia dominuoja smulkūs ir vidutiniai ūkiai, apie kurių skatinimą ir kalbama skirstant paramą, skirtingai negu kiaulių ir paukščių sektoriuje, kur dominuoja stambūs ūkiai.“

Kolegos išsakytoms mintims pritaręs Jonas Gudauskas sakė, kad tokiomis proporcijomis padalytos paramos lėšos atspindi ŽŪM požiūrį į tam tikrą sektorių, bet ne Vyriausybės programą, kuri, be kita ko, skatina remti šeimos ūkius: „Nežiūrėkime į kaimą kaip į tūkstančio ha javų lauką – kaimas turi būti gyvybingas, įvairus – su šeimos, smulkiais ir stambiais ūkiais, tradiciniu ūkininkavimu. Todėl ministerija turi labiau atsižvelgti į Vyriausybės programą – kooperacija, šeimos ir ekologinis ūkis.“

P. Lukševičius nesutiko, kad neremiami mažieji ūkiai - KPP lėšos paukštininkystei ir kiaulininkystei skirtos mažiems ūkiams.

Seimo KRK pirmininkas Viktoras Pranckietis taip pat akcentavo, kad numatytas KPP ir EURI lėšų skirstymas neatitinka Vyriausybės programos. Jis stebėjosi argumentu, kad jautienos sektorius nusipelnė mažesnės paramos, nes jautiena apsirūpiname 200 proc. ir ji eksportuojama.

„Pagal tokią logiką reikėtų stabdyti ir grūdų auginimą, nes jų daug eksportuojame. Eksportas juk yra gerai. Be to, nėra teisinga vertinti paramą, gautą tik 2014-2020 m. – reikėtų žiūrėti nuo SAPARD laikų ir susijusių asmenų“, - kalbėjo Seimo KRK pirmininkas. Jis, be kita ko, pasigedo minčių, kaip bus įgyvendinamas žaliasis kursas, kaip valdysime anglies sekvestraciją, skatinant statyti mėšlides ir pan.

Vieno teisingo sprendimo nebus, nebent – šiek tiek teisingesnis

Dalijant paramą mėsos sektoriui labiausiai nuskriausti lieka gyvulių augintojai. Užvirusiose diskusijoje Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacijos (LMGAGA), vienijančios apie 600 narių, prezidentas Vytautas Barkauskas pabrėžė, kad gyvulininkystė visur įvardijama kaip prioritetinis sektorius, tačiau skirstant paramas to nėra. Už numatytą sumą galvijų augintojai galėtų įrengti tik 90 mėšlidžių, sektoriui reikėtų bent 14 mln. Eur paramos.

LMGAGA direktorė Vilma Živatkauskienė teigė, kad toks skiriamos paramos padalijimas yra neteisingas, nes pas juos pereina jauni žmonės iš pieno sektoriaus, perimami ūkiai iš tėvų, mėsinių galvijų laikytojų daugėja, plečiasi gamybos apimtys. Mėsinių galvijų skaičius Lietuvoje padidėjo 6,4 procentų, pasigendama tik spartesnės grynaveislių, aukštą genetinį potencialą turinčių galvijų ūkių plėtros. Jų kol kas auginama mažai, nes perkant brangų galviją reikia ir gerų laikymo sąlygų (tvarto ar stoginės).

„Taigi sumažinus paramą mūsų sektoriui, šioje srityje proveržio nenumatoma“, - konstatavo LMGAGA direktorė.

Kooperatyvų atstovai Tomas Raudonius, Jonas Kuzminskas siūlė mažinti paramos intensyvumą, kad kuo daugiau ūkių galėtų ja pasinaudoti ir didinti balus kooperacijai, taip pat turėjo pasiūlymų, kaip išvengti fiktyvios narystės kooperatyve.

Ekologams atstovaujantis Saulius Daniulis taip pat kalbėjo, kad daug naudingiau būtų, jeigu parama, nors ir mažesne, pasinaudotų daugiau ūkių. Taip pat buvo siūlymų bent balą pridėti asocijuotiems nariams.

Lietuvos pieno gamintojų asociacijos prezidentas Jonas Vilionis kirto, kad numatyta parama yra niekinė, nes pieno sektoriui reikia mažiausiai 300 mln. Eur. Šios asociacijos tarybos narys Naglis Narauskas atkreipė dėmesį, kad jeigu žemės ūkiui skirta parama nueis ne ekonominiams, bet socialiniams tikslams siekti, sulauksime ir visuomenės pasipriešinimo: „Todėl skirstant paramą reikėtų labiau atsižvelgti į investicijų grąžą.“

P. Lukševičius sutiko, kad reikia kalbėti apie ekonominį naudingumą ir bandos dydį, kuris gali duoti naudos. Tuo pačiu jis minėjo, kad reikia padėti augti vidutiniams ūkiams, „o mažų ūkių, tai reikia pasakyti tiesiai šviesiai ir nemeluoti sau, mažės“.

Lietuvos vidutinių pieno ūkių asociacijos valdybos pirmininkė Regina Bernatonienė nesutiko, kad šeimos ūkiai yra nerentabilūs: „Savo pavyzdžiu galiu parodyti, kaip nuo 25 karvių išaugome - dabar pasistatėme 100 karvių fermą. O rentabilumo mažesniems trūksta dėl kitos priežasties – už tokios pačios kokybės pieną ūkininkams mokama skirtinga kaina. Kurioje Europos šalyje matėte tokius pieno kainos skirtumus?“

Reziumuodamas viceministras P. Lukševičius konstatavo, kad paramai numatytos sumos liks tokios, kokios numatytos ir diskusijų nebebus. Seimo KRK pirmininkas V. Pranckietis sakė suprantąs, kad vieno teisingo sprendimo nebus, nebent – šiek tiek teisingesnis.

„Bet mes esame tam, kad nepaliktume kai kurių ūkininkų be jokių galimybių, kitiems suteikdami labai dideles. Tad iki rugsėjo 2 d. numatyto Stebėsenos komiteto susirinkimo mes dar galime tęsti diskusijas su socialiniais partneriais ir jas aptarti dar viename KRK posėdyje“, - pareiškė V. Pranckietis, Seimo KRK nepatvirtinus ŽŪM parengtų pereinamojo laikotarpio paramos mėsos sektoriui atrankos kriterijų.

MŪ inf.