Vilnius. Seimo Kaimo reikalų komiteto (KRK) posėdyje diskutuota apie pasėlių deklaravimą, kuris daugumai pasirodė ne toks sklandus, kaip teigia Žemės ūkio ministerija (ŽŪM).

„Iš tos informacijos, kurią matome viešojoje erdvėje, ministro pasisakymų ir kitų pastabų, atrodo, kad pasėlių deklaravimas buvo nuostabus ir viskas vyko sklandžiai“, –  per KRK posėdį kalbėjo Savivaldybių Žemės ūkio skyrių darbuotojų asociacijos pirmininkė, Panevėžio r. savivaldybės žemės ūkio skyriaus vedėja Zita Bakanienė.

Vis dėlto, pasak jos, šiemet deklaravimas buvo ne sunkiausias, bet ir ne lengviausias, nebuvo galima tvirtinti paraiškų keletą dienų po jų pateikimo, tad ūkininkams reikėjo į specialistus kreiptis dar kartą, netrūko ir sumaišties, ypač dėl daugiamečių pievų.

„Tik noriu priminti, kad ir perai Ministerija raportavo, jog deklaravimas praėjo labai gerai, bet turbūt atsimenate, kad tada dėl ŽŪM klaidos ir ydingų taisyklių Lietuva buvo vienintelė valstybė Europos Sąjungoje, kurioje buvo privaloma palikti 5 proc. nedirbamos žemės, jeigu norėjai dalyvauti ekoschemose.

5 proc. yra nei daug nei mažai – 100 tūkst. ha. Jeigu iš hektaro skaičiuotume vidutines 1 000 Eur pajamas, tai 100 mln. Eur lengva ranka iš žemdirbių kišenių išimta ir nekompensuota“, – praėjusiais metais didelį ūkininkų pasipiktinimą sukėlusį klausimą priminė Lietuvos grūdų augintojų asociacijos vadovas Aušrys Macijauskas, omenyje turėdamas, kad ir šiemet deklaravimas nevyko taip sklandžiai, kaip viešai pateikia Ministerija.

Viceministras priminė, kad dėl 5 proc. ariamosios žemės atidėjimo negamybiniams plotams Europos Komisija neleido taikyti išimties, nebent tik tiems, kurie nedalyvavo ekoschemose.

„Tad būkime biedni, bet teisingi – tai sukonstruota kartu su ūkininkais, ne viena Ministerija konstravo visas ekoschemas“, – pridūrė E. Giedraitis.

A. Macijausko tikinimu, šiemet panašių problemų taip pat kilo, tarkime, dėl apsauginių juostų, kurias kai kuriais atvejais teko palikti prie, jo žodžiais tariant, neegzistuojančių melioracijos griovių.

„Pagrindinis klausimas – kada žemdirbys turės teisę pasėlius deklaruoti pats, o ne jį sistemą vers deklaruoti kažkuriuo kodu. Juk žemdirbys dirba, prižiūri savo plotus ir pats savanoriškai nurodo, kokie tai yra pasėliai.

Su daugiametėmis pievomis toliau tęsiasi nesąmonė, žmogus negali pats pasirinkti, ką uždeklaruoti, nors jo plote tos pievos niekada nebuvo, tačiau sistema dar ir šiais metais daugeliu atvejų vertė deklaruoti kaip daugiametę pievą“, – problemas vardijo LGAA pirmininkas ir klausė viceministro, kada baigsis „šis prievartos mechanizmas“.

E. Giedraitis į tai nesureagavo, tačiau dėl melioracijos griovių ragino kreiptis į savivaldybę.

„Ar melioracijos griovys egzistuoja, reikia žiūrėti į savivaldybių administruojamą Melioracijos statinių registrą. Aš pats buvau nustebęs, kai miško apsaugos griovelis, kuris, maniau, tikrai nėra melioracijos griovys, buvo tame žemėlapyje. Tad reikėtų bendradarbiauti su savivaldybėmis“, – patarė viceministras.

Z. Bakanienė išsakė dar vieną problemą, su kuria susidūrė savivaldybių žemės ūkio specialistai. Jiems buvo sunku dėl palaukių ir pagriovių, mat pernai įbraižytų laukų nebuvo galima užskaityti.

„Prašymas – bendradarbiauti su Žemės ūkio duomenų centru, kad šiemet įbraižyti laukai būtų išsaugoti, kad nebereikėtų iš naujo perbraižyti ir tvirtinti kitąmet“, – prašė Panevėžio r. savivaldybės žemės ūkio skyriaus vedėja.

Tiesa, viceministro teigimu, su pakrančių apsaugos juostomis, tikėtina, kitąmet jau bus lengviau.

„Programiškai pernai jos (pakrančių apsaugos juostos – red. past.) buvo priklijuotos prie lauko, šiemet jau kaip ir atskirta. Tad labai tikiuosi, kad (...) su kraštovaizdžio elementais ir apsaugos juostomis bus lengviau“, – viltį išreiškė E. Giedraitis.

Tikisi pateikti dar vieną Strateginio plano keitimą

„Pagrindinis noras kitiems metams – teisės aktų stabilumas. Bent jau kad iki pasėlių deklaravimo viskas būtų patvirtinta“, – per posėdį lūkestį išsakė Panevėžio r. savivaldybės žemės ūkio skyriaus vedėja.

Mat, pasak jos, šiemet savivaldybių žemės ūkio specialistams vyko nemažai mokymų, pas juos lankėsi ir pats viceministras, tačiau po mokymų vis atsirasdavo naujų pokyčių, nors ir ne itin kardinalių.

Į tai sureagavo viceministras, kurio tikinimu, 2025 m. viskas turėtų būti aišku jau iki pasėlių deklaravimo pradžios, nes greitu metu tikimasi pateikti naują Strateginio plano keitimą.

„Strateginio plano pakeitimus pernai teikėme gruodį, šiemet norime pateikti rugpjūtį. Tad yra signalas, kad dėl deklaravimo viskas bus tikrai atlikta anksčiau. Nors vaisius jau turbūt raškys nauja vadovybė“, – kalbėjo E. Giedraitis.

Komiteto pirmininkas Viktoras Pranckietis nesuprato, kodėl dabartinė Žemės ūkio ministerijos vadovybė, kuri jau tuoj baigs savo darbą, nori atlikti dar vieną Strateginio plano keitimą.

„Kodėl jūs dar bandote daryti pakeitimų Strateginiame plane, jeigu jūs jau baigiate kadenciją, gal geriau palikite ateities žmonėms spręsti. (...) Jau pagerinote kiek galėjote. 8 kartus Strateginį planą galima keisti, tai palikime tą galimybę naujiems žmonėms, o ne mėnesiui likus iki rinkimų dar kažką bandykite padaryti“, – ragino V. Pranckietis.

„Nauja vadovybė tikrai nespės atlikti keitimų. Ar jūs siūlote palikti privalomus 4 proc. negamybinių? Nes mes daugiausia dėl to ir dirbame“, – kalbėjo viceministras.

Ar ekologinių plotų tikrai padaugėjo?

Viceministro teigimu, šiemet, palyginti su 2023 m., ekologinių plotų padaugėjo 14–15 tūkst. hektarų.

Vis dėlto Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos (LEŪA) pirmininko pavaduotojas Saulius Daniulis svarstė, ar šis skaičius – naujai atsiradusių ekologinių plotų ar vis dėlto didžiąją jų dalį sudaro ūkininkų, kuriems pernai baigėsi įsipareigojimų laikotarpis ir šiemet jie turėjo grįžti į programą, plotai.

Jis taip pat pabrėžė, kad esminis dalykas – atskirti žemės valdos turėtoją nuo ūkininko.

„Kol to nepadarysime, tol ir galėsime tais skaičiais manipuliuoti, kada reikia ir kaip reikia. (...) Nes gal 80 ar 70 tūkst. tik deklaruoja, bet jokios veiklos su žemės ūkiu nevykdo. Bet skaičiai atsiduria statistikoje“, – sakė S. Daniulis.

E. Giedraitis siūlė palaukti galutinių deklaravimo rezultatų ir tada daryti išvadas.

LEŪA pirmininkas M. Petkevičius taip pat abejojo dėl pateikto ekologinių plotų augimo rodiklio, tačiau viceministras patikino, kad duomenys yra tikslūs ir juos teikia VšĮ „Ekoagros“.