Basf A1 2024 07 01 Basf m1 2024 07 01
Agropolitika
Pasėlių deklaravimas: ko pasimokyta ir kaip ruoštis kitiems metams?
Asociatyvi manoūkis.lt nuotr.

Vilnius. Šių metų deklaravimas, startavus paramai pagal Strateginį planą, sulaukė nemažai kritikos ir pastabų dėl informacijos trūkumo. Ko galima pasimokyti ir ką derėtų keisti 2024 metais?

Apie pasėlių deklaravimo rezultatus ir patirtis diskutuota, patikros ir dažniausiai pasitaikančios klaidos aptartos Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos (LŽŪBA) metinėje konferencijoje.

Apžvelgdama deklaravimo rezultatus, Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) Žemės ūkio paramos departamento direktorė Enrika Raibytė teigė, kad šiemet pateikta daugiau kaip 114 tūkst. paraiškų, tinkamų paramai gauti. 

Bioversija 2024 07 09 m7

Anot jos, iš gamybinių priemonių šiemet populiariausia buvo neariminė žemdirbystė, toliau – tarpiniai pasėliai, augalų kaita ir sertifikuotos sėklos naudojimas. Iš negamybinių – skaičiumi išsiskiria kraštovaizdžio elementai (nors jų plotas gana mažas), toliau rikiuojasi daugiamečių žolių, trumpaamžių medingųjų augalų juostos. Nepopuliariausia buvo (gauta 19 paraiškų) eroduotos žemės keitimo pievomis ekochema.

Ji konstatavo, kad 2023 m. klaidų tikrai nestigo. „Dėl to, kad tai yra sankirta dviejų periodų, turbūt kai kurie nesuprato, kaip deklaruoti, nes pakeitimų buvo daug, gal ir taisyklės šiek tiek per vėlai išėjo“, – sakė E. Raibytė.

Anot jos, nors mokymai ir vyko, tačiau pagrindinė klaida buvo nepažymėti įsėlio ir posėlio požymiai. Paraiškų dėl to pataisyta itin daug, tačiau tai daryti leista visiems.

„Jei po paraiškų teikimo dar norėjo deklaruoti naujus laukus, dalyvauti papildomose schemose, to jau negalėjome priimti“, – sakė NMA atstovė.

Dalyvavusieji ekoschemoje „Gyvūnų gerovė“ dažnai nenurodydavo gyvulių ganymo pradžios. Anot E. Raibytės, daug buvo ir tokių paraiškų, kuriose paraiškėjai nepažymėdavo, kad kartu dalyvauja ir GAAB 8. Taip nutikus, Agentūra pati pataisė paraiškas, apie tai ir kad galima su tuo nesutikti ji informavo paraiškos teikėjus.

Perspėjimai mažina netinkamų plotų skaičių

NMA Kontrolės departamento direktorius Liutauras Šimkus priminė, kad ankstesniais metais atlikta 5 proc. planinių patikrų, šiemet joms atrinktas 1 proc. ūkių, atsižvelgus į tai, kad laukai stebimi automatine stebėjimo sistema per palydovus.

ALNSIS sistemoje yra keturi žemės dangos tipai (ariamoji, ganyklos ir pievos, sumedėjusi augmenija, netinkami paramai plotai), šienavimo, pūdymo įdirbimo algoritmai, 18 pagrindinių pasėlių tipų (jie dengia beveik 92 proc. šalies). Duomenys atnaujinami kas 10 dienų birželį–rugsėjį. Stebima visa Lietuvos teritorija, sistemos patikimumas siekia 99 procentus. Nuo šių metų sistema privaloma visoms ES šalims narėms.

„Ne kontroliuoti, ne nubausti, o edukuoti pareiškėją, kad neatitikimas yra matomas, prašome susitvarkyti. Dar turi laiko atitikti reikalavimą ir išmoką gaus. Nenori – turi teisę atsisakyti paramos ir palikti tą neišmokėta dalį kitiems“, – apie pareiškėjams programėlėje matomą informaciją pasakojo L. Šimkus.

Kaip pavyzdį jis pateikė reikalavimą nušienauti iki rugsėjo 1 dienos. Iki liepos 31 d. užfiksuoti 2 259 nenušienauti laukai, po priminimo 93 proc. jų sutvarkyti. Stebint, ar įdirbtas juodasis pūdymas nuo birželio 1 d. iki rugpjūčio 1 d., liepos 13 d. pranešimai buvo išsiųsti 3 731 lauko savininkui, po priminimo 82 proc. šių laukų įdirbta.

„Kaip pirmiems metams, mano manymu, tokia pareiškėjų reakcija į neatitikimus – labai geras rezultatas“, – sakė NMA atstovas.

Vardydamas dažniausiai neteisingai įbraižomus plotus, jis minėjo žieminius kviečius, vasarinius miežius, žieminius rapsus, miškelius. Be to, šiemet bandyta deklaruoti 189 žemės ūkio veikloje nenaudotus (kūdra, statiniai ir t. t.) ir 518 sumedėjusios augmenijos plotus, bet tokiems parama neišmokėta.

Ką jau dabar galima padaryti dėl 2024 m. deklaravimo?

Apie deklaravimo patirtis ir problemas kalbėdama Žemės ūkio duomenų centro (ŽŪDC) Geografinių informacinių sistemų skyriaus vadovė Raminta Vitkauskienė teigė, kad šiemet kelti sunkūs ekologinių sistemų reikalavimai, o ekoschemai „Veiklos ariamojoje žemėje“ taikyta sunkiai suprantama veiksmingumo ir efektyvumo metodika.

Jos teigimu, savivaldybių darbuotojams trūko darbo su Paraiškų priėmimo informacine sistema (PPIS) tiesioginių mokymų. Beje, vėliau tiek ji, tiek Žemės ūkio ministerijos atstovai teigė, kad 2024 m. deklaravimui tokie mokymai jau planuojami.

Anot R. Vitkauskienės, darbus trikdė ir tai, kad iš pradžių deklaruojant PPIS nebuvo galimybės tvirtinti paraiškų, kad veiksmingumo ir efektyvumo skaičiuoklė įdiegta per deklaravimą, buvo sunku įbraižyti kraštovaizdžio elementus, problemų kėlė ir tam tikrų erdvinių duomenų tikslumas ir patikimumas.

Toliau vystant PPIS norima eiti paprastesniu keliu: iš anksto automatiškai atlikti dažniausiai pasitaikančias paraiškos duomenų tvarkymo operacijas; siųsti oreintacinius įspėjimus, padedančius pareiškėjams nustatyti galimus reikalavimų nesilaikymo atvejus ir teisingai pateikti paraišką; atsisakyti perteklinių duomenų įvedimo; aiškinti sistemos funkcionalumus.

Kaip derėtų pasiruošti 2024 m. pasėlių deklaravimui? ŽŪDC atstovės teigimu, jau dabar reikėtų peržiūrėti Geros agrarinės būklės ir Valdymo reikalavimų erdvinių duomenų sluoksnius ir, radus neatitikimų, pranešti apie tai atsakingoms institucijoms.

„Skatinčiau peržiūrėti kontrolinius žemės sklypus, jei įvyko pokyčių, apie tai pranešti Žemės ūkio duomenų centrui. Labai aktualus kraštovaizdžio elementų sluoksnis ir per deklaravimą girdėjome daug skundų, kad elementai neįtraukti į sluoksnį arba įtraukti ne tokie, ne tokiu kodu ir pan. Tikrai dabar pats laikas mus dar kartą informuoti ne tik telefonu, bet ir per sistemą, kad sluoksnius reikėtų tikslinti.

Dar svarbu paminėti, kad jau dabar galite atsinaujinti valdų duomenis. Vasarį į Valdų registrą bus įkelti Nacionalinės žemės tarnybos laikinų leidimų duomenys“, – kalbėjo R. Vitkauskienė.

Pasak jos, atsižvelgus į tai, kad šiemet sunkiai sekėsi įbraižyti kraštovaizdžio elementus, kitų metų deklaravimui PPIS sistemoje ketinama padaryti pakeitimus, palengvinsiančius įbraižymą, taip pat planuojama padidinti kraštovaizdžio elementų ploto perskaičiavimo koeficientus.

Taip pat žadama tobulinti sistemos posistemes – Augalų apsaugos produktų naudojimo apskaitos žurnalą, Trąšų ir kalkinimo medžiagų naudojimo apskaitą.

Laukiama aiškumo ir stabilumo

Portalo manoūkis.lt kalbinti LŽŪBA konferencijos dalyviai kaip vieną didžiausių šių metų deklaravimo trūkumą įvardijo informacijos stoką ir sprendimų priėmimą paskutinėmis minutėmis.

Panevėžio r. savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėja Zita Bakanienė sakė, kad kai kuriems pareiškėjams, norintiems deklaruoti, teko atvykti kelis kartus – ne visi sluoksniai iš karto matėsi PPIS, be to, nebuvo mokymų žemės ūkio specialistams, stigo išaiškinimų, sunkumų kėlė nauji reikalavimai, vėlavusios taisyklės. 

Jos teigimu, naujos agroaplinkosauginės priemonės lyg ir domino žemdirbius, tačiau naujos taisyklės, reikalavimai buvo sunkiai suprantami, tad žmonės atsargiai vertino ir svarstė, ar prisiimti įsipareigojimus. Dalis, tikėtina, nusprendė pirmus metus dar pažiūrėti ir deklaruoti tik kitąmet, tačiau, panašu, vėl žadami pokyčiai

Ko reikėtų pasimokyti 2024 m. deklaravimui? Pasak Z. Bakanienės, labiausiai trūksta aiškumo.

„Norėtųsi, kad jau dabar žinotume, už ką bus mokamos išmokos, kokiose priemonėse bus galima dalyvauti, kaip žemdirbiai turėtų pasiruošti. Iš tikrųjų bus daug iššūkių, nes atsiranda nauji, nepopuliarūs sluoksniai – durpžemis, šlapynės, paukščių apsaugos zonos, kuriose bus ribojama žemės ūkio veikla.

Atsiranda apsaugos zonos melioracijos grioviams, nesureguliuotiems upeliams – vėl iššūkiai. Nebus ramūs metai“, – portalui manoūkis.lt kalbėjo Panevėžio r. savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėja.

Informacijos stygių minėjo ir ŽŪB Gataučiai vadovas Darius Stonis. Jo teigimu, šių metų deklaravimas buvo sudėtingesnis, palyginti su ankstesniais, norint surinkti išmokų krepšelį, teko atidžiai rinktis, kokiose veiklose dalyvauti.

„Buvo sudėtinga – deklaravimas prasidėjo, taisyklės ką tik išėjusios, terminai pasikeitę. Mes buvome pasėję vasarojų, nepavyko surinkti kraštovaizdžio elementų, todėl vietoj to teko sėti medingus augalus – darbas dėl darbo. 

Informacijos stygius, jos vėlavimas sukėlė painiavą. Dėl to dar grėsė ir sankcijos, nes ne viską gerai padarėme pagal terminus“, – patirtimi dalijosi D. Stonis.

Jis teigė esantis optimistas ir, nors vilties maža, tikisi, kad kitų metų deklaravimas bus lengvesnis. Kitas vertus, anot ŽŪB vadovo, su šia valdžia negali žinoti, kas laukia – galbūt keis taisykles, ką nors pagerins, o gal informacija vėl pasieks paskutinę minutę.

„Tikiuosi, ateinantį sezoną informacija pasieks anksčiau ir būsime tam pasiruošę – žinosime, ką turime daryti“, – vylėsi D. Stonis.

Autorius: Asta Laukaitienė
Gudinas -  23 06 14 + MU 2024

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Norėdami parašyti savo nuomonę – prisijunkite.

Apklausa
Kas dar, be uždarbio, skatina ūkininkauti?
Visos apklausos