Vilnius. Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos (LŽŪBA) nariai tradicinėje metinėje konferencijoje Vilniuje ketvirtadienį diskutuoja apie žemės ūkio ateitį. Žvelgiant į ateitį, nestinga kritikos šiandienos žemės ūkio politikai.

Dviejų dienų konferenciją pradėjęs Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidentas Eimantas Pranauskas priminė, kokiomis sąlygomis žemės ūkio sektoriui tenka gyvuoti – vos aprimus COVID-19 pandemijai, kilo karas Ukrainoje, be globalių iššūkių, nestinga ir specifinių žemės ūkio srities. Vis dėlto iššūkių fone aprūpinimas maistu ir jo įperkamumas vis dar išlieka labai svarbūs, bet matant aplinkybes tai nebegali būti laikoma duotybe.

Tiek jis, tiek LŽŪBA generalinis direktorius Jonas Sviderskis priminė, kad šiemet startavus paramai pagal Strateginį planą, apie jo planavimo ir programavimo klausimus diskutuota ne kartą. Vis dėlto daugelis siūlymų, anot Asociacijos, taip ir liko neišgirsti, o kai kurie Lietuvos žemdirbiams taikomi reikalavimai pranoksta nustatytus Europos Sąjungos (ES).

Konferencijai skirto leidinio įžangoje irgi minima, kad Asociacijos raštuose, posėdžiuose, spaudoje, susitikime su ES Žemės ūkio komisaru pabrėžti kiti Strateginio plano trūkumai, kurie, jei nebus koreguojami, išryškės vėliau.

„Dėl to, visų pirma, reiktų „padėkoti“ pačių žemdirbių vienybei, kuri eižėja ir toliau. Daugelis gyvena ir viliasi, kad pažadai ar vienadieniai sprendimai leis ir toliau ateityje ramiai plėtoti savo verslą“, – teigia Asociacija.

J. Sviderskis ir E. Pranauskas ne kartą užsiminė, kad valdžios koridoriuose itin stinga gebėjimo išgirsti.

Į metinę LŽŪBA konferenciją susirinko žemės ūkio bendrovių vadovai, vyr. finansininkai, specialistai, taip pat politikai, įvairių sektoriaus organizacijų atstovai

Apie žemės ūkiui kylančius iššūkius E. Pranauskas pradėjo kalbėti primindamas, kad visuomenė baigia pamiršti Vakarų civilizacijos vertybes, kur centre turėtų būti žmogus.

„Už poros savaičių ateis didžiosios metų šventės. Švęsite ne tik jūs, ištuštės Briuselio ir Vilniaus biurokratų kabinetai. Kalėdos visiems yra reikšminga ir svarbi šventė. Tiesa, dalis švęsiančių Kalėdas praleis verkšlendami prie prakartėlių dėl jose skriaudžiamų avių. (...) Turint tokį požiūrį į žmogų, kiek gali būti veiksmingi mūsų argumentai, kad reikia maisto, darbo vietų?..“ – retoriškai klausė E. Pranauskas, pridurdamas, kad žemės ūkyje tokie vertybiniai pokyčiai įgauna vis konkretesnį pavidalą.

Vaizdžiai konferencijos dalyviams pateikęs spąstų žemės ūkiui žemėlapį, jis kaip iššūkius išskyrė trąšų, mėšlo tvarkymo klausimus, diskusijas dėl daugiamečių žolių ir GAAB taikymo, Nacionalinio energetikos ir klimato srities veiksmų plano (NEKSVP) keitimą, saugomų teritorijų plėtrą, ketinimus naikinti akcizų lengvatą dyzelinui, skirtam žemdirbiams.

E.Pranauskas vaizdžiai rodė, kokiomis aplinkybėmis turi veikti žemės ūkis

„Pesticidų mažinimas – Europos Parlamentas atmetė, mes įsirašėme. Nesuprantu, kaip skaičiuojamas tas mažinimas, kaip tai bus įvertinta. (...)

Gamtos atkūrimo reglamentas, dėl kurio vyksta derybos. Jame irgi yra klausimas, kad nusausintus durpynus reikia sugrąžinti gamtai. Pasižiūrėkite atidžiai durpynų žemėlapius, kuriuos nuleido iš viršaus. Jie tuoj taps šventa karve“, – kylančias problemas vardijo E. Pranauskas.

Anot jo, jau sklando kalbos, kad žemės ūkiui norima pritaikyti prekybos emisijomis sistemą, nutekėjo informacija, kad EK ketina steigti naują Maisto direktoratą, taip pat kyla klausimų, kodėl dėl to džiūgauja aplinkosaugininkai.

E. Pranauskas palietė ir BŽŪP po 2027 m. temą. „EK sakė, kad rudenį pateiks pirmuosius matmenis, bet jų kol kas nėra. Gerai tai ar blogai? Bandome analizuoti ir svarstome. Rugpjūtį pasitraukė klimato „caras“ Fransʼas Timmermansʼas (Fransas Timermansas).Galbūt dėl to, kad nėra didžiojo ideologo, nebėra kam surašyti reglamento?“ – svarstė LŽŪBA prezidentas.

Jis užsiminė apie galimą ES plėtrą, svarstė, kad ją įgyvendinant su esama BŽŪP sistema to neatlaikytų, nes visas lėšas nusiurbtų naujos šalys.

„20 metų negavome ES vidurkį siekiančių išmokų, panašu, kad ir toliau nelabai gausime“, – reziumavo jis. 

Minėtame leidinyje konferencijos dalyviams taip pat pabrėžta, kad diegiant moderniausias, brangiausias technologijas būtina nepamiršti aiškaus, suprantamo, vieningo sektoriaus dialogo su visuomene svarbos.

„Ateina sudėtingi laikai. Žemės ūkiui keliami vis prieštaringesni uždaviniai. Iš vienos pusės, visuomenei formuojami lūkesčiai, kad žemės ūkis pateiks tvarius sprendimus ne tik maisto gamybos, bet ir bioenergijos, plastiko, statybinių medžiagų pakaitalų srityse. Kartu visuomenei atkakliai ir sistemingai brukamas teršiančio žemės ūkio įvaizdis“, – teigia Asociacija.

Konferencijoje diskutuoti kviesti ir ministrai – žemės ūkio Kęstutis Navickas bei aplinkos Simonas Gentvilas. Vis dėlto jų nebuvo matyti. „Kas čia – žmonių ir tiesos baimė?“ – replikavo J. Sviderskis.

Su konferencijos dalyviais diskutavo žemės ūkio viceministras Vytenis Tomkus

Žemės ūkio ministerijai atstovavo viceministras Vytenis Tomkus, ŽŪM Europos Sąjungos reikalų ir paramos politikos departamento direktorė Jurgita Stakėnienė, įsijungę į diskusiją su Asociacijos nariais apie paramos aktualijas.

Apie tvarią ir augančią žemės ūkio gamybą, prielaidas tam pasiekti kalbėta ir su Europos Parlamento nariu Broniu Rope, Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininku Viktoru Pranckiečiu.

Apie žemės ūkio ateitį Asociacijos nariai diskutuos dvi dienas, vadovams sektoriaus aktualijas pristatys žemės ūkio institucijų vadovai ir atstovai, vyr. finansininkams mokesčių reformą ir finansinės apskaitos žemės ūkyje naujoves pristatė mokesčių ekspertė.

Domanto Mickevičiaus nuotr.