Vilnius. Seimo Kaimo reikalų komitetas pritarė siūlymui grąžinti pirmenybės teisę žemės ūkio paskirties sklypus įsigyti kaimyninių sklypų savininkams.

Tokia tvarka galiojo anksčiau, tačiau dabar Nacionalinė žemės tarnyba neturi prievolės apie parduodamą sklypą informuoti kaimynų ir pirmiausia siūlyti žemę įsigyti jiems. 

Komitete trečiadienį svarstytos Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo pataisos, jomis siūloma nustatyti, kad privačios žemės ūkio paskirties žemės sklypą įsigyti pirmumo teise turi asmuo, nuosavybės teise turintis žemės sklypą, kuris ribojasi su parduodamu žemės ūkio paskirties žemės sklypu. Svarbu, kad fizinis asmuo Ūkininko ūkio įstatymo nustatyta tvarka būtų įregistravęs ūkininko ūkį arba jo įplaukos iš žemės ūkio veiklos sudarytų daugiau kaip 50 proc. visų gautų pajamų.

Pataisų autoriaus Seimo nario Kazio Starkevičiaus teigimu, tokia tvarka leistų konsoliduoti sklypus, taip pat užtikrintų tvarumą, prisidėtų prie žaliojo kurso. „Jei šalia yra sklypas, jis konsoliduojamas, tai šiuo atveju naudojama mažiau degalų, mažiau žemė trypiama. Tai yra tvarumas“, – kalbėjo K. Starkevičius.

Tokioms pataisoms nepritariantis parlamentaras Simonas Gentvilas tikino, kad siūloma tvarka leis dar labiau stambėti dideliems ūkiams ir bendrovėms.

„Šiandien kalbama apie rinkos užrakinimą ir tolesnį ūkių stambėjimą. Patys žinote, kad negalima kontroliuoti 500 ha kartelės. Užprogramuojamas stambėjimas ir apsunkinamas naujų ūkių atėjimas. Sumažinama konkurencija ir kaina pardavėjams“, – teigė S. Gentvilas.

Jo teigimu, būtent todėl praėjusios Vyriausybės nuostata dėl kaimyninių sklypų savininkų informavimo ir pirmumo teisės buvo panaikinta. 

Vis dėlto K. Starkevičius tikino, kad siūlomos pataisos jokiu būdu neužkerta kelio žemės įsigyti ir kitiems, rinka ir toliau lieka laisva, išlaikoma konkurencija. Pasak jo, jei kaimynas jau turi 500 ha ir nemoka tinkamos kainos, sklypą galės įsigyti kiti. Juolab kad tokia nuostata jau buvo, tačiau, anot jo, priimant paskutines pataisas jos išnykimas praleistas todėl, pasak K. Starkevičiaus, dabar būtina tą klaidą ištaisyti.

Pataisoms pritarė ir Komiteto narys Viktoras Pranckietis. Anot jo, praktika ir parlamentinė kontrolė parodė, kad galiojant dabartinei tvarkai atsirado daug atvejų, kai „žemės darbuotojai“ vidury laukų nusiperka žemės gabaliuką.

„Viešuma turi būti, kad galėtų kiekvienas, tarp jų ir šalia esantis žmogus, sužinoti, o ne budėtų prie kompiuterio, kol atsiras kur nors internete žinia apie pardavimą“, – kalbėjo V. Pranckietis.

Tai, kad dabartinė tvarka leidžia supirkti žemę nebūtinai su žemės ūkiu susijusiems asmenims, tikino Lietuvos žemės ūki bendrovių asociacijos direktorius Jonas Sviderskis.

„Norisi ir juoktis, ir verkti (...), kai buvęs aplinkos ministras kalba apie stambėjimą ir negalėjimą kontroliuoti 500 ha. Prokuratūra gindama viešuosius interesus ir pateikdama žemėtvarkos duomenis nerado nė vieno piktnaudžiavimo atvejo. O dabar šnekėti iš lubų – atsakomybės nebuvimas. Kalbame apie 1,5 ar 2 ha, kurie ribojasi su kitais ūkiais. Turime šimtus pavyzdžių, kai paleidote šit laisvą rinką, gerbiamas Simonai, tai supirkinėja žemę sofos ūkininkai po visą Lietuvą, išmušdami iš po nosies tą įsiterpusią žemę. 

Šnekame apie jaunuosius ūkininkus. Kas 1,5 ar 2 ha plote užsiims veikla ir bus ekonomiškai gyvybingas? Niekas“, – kalbėjo J. Sviderskis.

Vis dėlto S. Gentvilo frazė apie tai, kad neįmanoma sukontroliuoti 500 ha kartelės veikimo, įžiebė platesnes diskusijas. Buvusiam aplinkos ministrui pažerta ir kritikos, kad per savo kadenciją turėjo pavaldžią Nacionalinę žemės tarnybą, bet nesugebėjo to sužiūrėti ir sureguliuoti. Primintos ir veikiančių įstatymų spragos.

Diskusijai vis labiau plečiantis, parlamentinio Komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika patikino, kad prie šios temos bus grįžta ir bus ieškoma variantų, kaip tą ribojimą ir realybėje padaryti veikiantį. Juolab kad, jo teigimu, dėl to būta siūlymų ir rengiant Vyriausybės programą, idėjų turi ir naujasis žemės ūkio ministras.

Parlamentinis Kaimo reikalų komitetas bendru sutarimu pritarė K. Starkevičiaus siūlomoms pataisoms. Jei jos būtų priimtos, įsigaliotų nuo vasario 1 dienos. Planuojama, kad dėl jo per Seimo plenarinį posėdį bus balsuojama jau rytoj, ketvirtadienį.