Vilnius. Prasidėjus Seimo rudens sesijai parlamentinio Kaimo reikalų komiteto nariai sako besitikintys konstruktyvaus dialogo tiek su nauja prezidento Gitano Nausėdos komanda, tiek su Andriaus Palionio vadovaujama žemės ūkio ministerija.

Trečiadienį Kaimo reikalų komiteto nariams prisistačiusi Aplinkos ir infrastruktūros grupės prezidento patarėja Agnė Jakstienė taip pat teigė, kad tikisi bendro darbo su Seimu įstatymų leidybos procese. „Labai tikiuosi mūsų glaudaus bendradarbiavimo teisėkūros procese. Prezidentūra norėtų aktyviai dalyvauti, bendradarbiauti ir turėti gerą to bendradarbiavimo rezultatą“ – kalbėjo A. Jakstienė.

Prezidento komandos narei Seimo narys Petras Čimbaras priminė, kad darbą pradėjęs G. Nausėda vetavo pavasario sesijoje Seime pritarimo sulaukusias Miškų įstatymo pataisas ir palinkėjo, kad vis dėlto dialogas tikrai atsirastų. „Su nauju prezidentu mūsų, Kaimo reikalų komiteto, pirmas blynas prisvilo dėl miškų įstatymo. Mes diskutavome, nuomonės jokios nebuvo pareikšta. Mes buvome atviri diskusijai. Tikrai linkiu: diskutuokime, mes tikrai nesame tie žmonės, kurie nori kažko blogo“, - kalbėjo parlamentaras.

Jam antrino ir Kazys Starkevičius, ir Komiteto pirmininkas Andrejus Stančikas, išsakydami viltį, kad bendra kalba bus rasta ne tik su Prezidentūra, bet ir naują ministrą turinčia Žemės ūkio ministerija.

Komiteto nariams prisistatęs žemės ūkio ministras Andrius Palionis juokavo, kad dabar, tapęs ministru, suprato, kodėl pastebėdavo, kad Kaimo reikalų komiteto posėdžiai būdavo ilgi – opių ir svarbių problemų žemės ūkyje nestinga.

Kalbėdamas apie laukiančius bendrus darbus priminė, kad dabarties sprendimai iš esmės nulems, kaip Lietuvos žemės ūkis gyvens ateinančius septynis metus – laukia diskusijos ir derybos dėl naujo BŽŪP periodo.

Žemės ūkio ministras Andrius Palionis teigė, kad tęstinė strategija, galbūt, būtų ta priemonė, kuri leistų užtikrinti ir išlaikyti, o ne tik deklaruoti prioritetą tam tikroms žemės ūkio šakoms

Ministras išsakė idėją, kad, nors ir yra išleista Baltoji knyga, dabar derinamas priemonių planas, bet dar būtų ir partiniu lygiu patvirtinta tęstinė strategija, galbūt vėl grįžta prie finansų inžinerijos priemonių taikymo. „Ministerija kažkada buvo pradėjusi taikyti ir finansinę inžineriją. Buvo skirti 30 milijonų, prasisukę, paskui atiduoti į modernizavimą, likę tik 6 milijonai iš tų. Manau, kad kartu su Kaimo reikalų komitetu ir ministerija matysime bendrą viziją, kad turėtume pasinaudodami finansine inžinerija kaupti fondą, jog galėtume laisviau elgtis ir finansuoti tas veiklos sritis, kurios susidurs su problemomis žemės ūkyje. Kad būtume nepriklausomi nuo finansinės perspektyvos lėšų naudojimo, kurios apriboja mus ir pasirinkimo laisvę“, - apie ketinimus trečiadienį parlamentiniame Kaimo reikalų komitete kalbėjo A. Palionis.

Tai, kad rudens sesijoje Kaimo reikalų komiteto nariai turės diskusijų dėl naujo programinio laikotarpio portalui www.manoukis.lt kalbėjo ir A.Stančikas.  Jis atkreipė dėmesį, kad be Prezidentūros ir Žemės ūkio ministerijos, bus labai svarbu užmegzti konstruktyvų dialogą su Aplinkos ministerija, ko trūko kone visą kadenciją. Naujasis BŽŪP periodas kels vis aštresnius gamtosaugos ir klimato kaitos reikalavimus, teks galvoti, kaip prie to prisitaikyti.

„Šitie klausimai, manau, vieni iš tokių aštrių. Ne tik ką duos BŽŪP, bet ir ko reikalaus pati Europa. Būtent prisitaikymas prie tų naujovių yra tam tikras iššūkis. Kokią įtaką aplinkosauginiai reikalavimai darys konkurencinėms sąlygoms, produkcijos gamybai“, - apie tai, kad prisitaikymo prie naujų reikalavimų kaina galiausiai gali būti juntama ir galutinio produkto kainoje kalbėjo A. Stančikas.

Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininko Andrejau Stančiko teigimu, rudens sesijos metu, be diskusijų apie rengiamus įstatymus,  bus neišvengiamos ir naujojo BŽŪP periodo, ir žemės ūkio ministerijos perkėlimo, jos komandos formavimo temos

Jo teigimu, rudens sesijoje tradiciškai bus gausu įstatymų projektų, dalis bus perkelta iš ankstesnių sesijų, dėl ko kartais priekaištaujama, esą Kaimo reikalų komitetas vilkina jų priėmimą. Tačiau, anot Seimo nario, matyt, tokia yra šio Komiteto darbo specifika – ne mechaninis už ar prieš, bet išdiskutavimas, jei reikia – atidėjimas ir vėl grįžimas prie projekto.

„Iš tikrųjų įstatymas ir turi būti eiga, išdiskutavimas, reikia išklausyti ir socialinių partnerių, visuomenės nuomonę, pasverti visus už ir prieš. Pagalvoti, kaip jis atrodo šiandien, kaip po dešimties metų. Susiduriame su tuo, kad įstatymas prieš kelis metus buvo priimtas ar patobulintas, o šiandien jis jau nėra aktualus, neigiamai veikiantis, vėl reikia tobulinti. Galbūt čia ir yra skubos rezultatas? (...) Greitai galima priimti, bet norisi, kad įstatymas būtų geras, kad padėtų kurti Lietuvos gerovę, o ne tai kad antrą dieną žiūrime, ką mes čia padarėme ir vėl jį reikia keisti“, - kalbėjo A. Stančikas.

MŪ inf.