Panevėžys. Baigtos rinkti paraiškos valstybės paramai gauti už įsigytus grynaveislius ūkinius gyvūnus. Kovo 1 d. paraiškas buvo pateikę 188 pareiškėjai, kurių prašoma suma - 2,1 mln. eurų, o paskutiniąją dieną paraiškos dar plaukė. Manoma, kad prašoma paramos suma sieks 2,5 mln. eurų.

Apie tai informavo Valstybinės gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybos (VGVPT) Gyvulininkystės skyriaus vedėja Dalia Laureckaitė-Tumelienė, bendrovėje „Panevėžio veislininkystė" vykusiame seminare-pasitarime apie grynaveislių mėsinių galvijų auginimo verslo subtilybes, jų įsigijimą ir pardavimą.

Parama skiriama pagerinti mėsinių galvijų ir kitų ūkinių galvijų bandas. Bet panašu, kad ne visi gaus tiek, kiek prašė - prašoma suma didesnė, negu skirta pinigų (2,05 mln. Eur). „Tai reiškia, kad, kaip ir pernai, paramą teks mažinti. Pernai tiems, kurie neturėjo prioritetinių balų, parama buvo sumažinta apie 5 proc. nuo prašomos sumos", - informavo Dalia Laureckaitė-Tumelienė.

Į seminarą-pasitarimą apie grynaveislių mėsinių galvijų auginimo verslą susirinko ūkininkai iš visos šalies

Kovo 2 d. baigtos rinkti paraiškos valstybės paramai už įsigytus grynaveislius ūkinius gyvūnus bus įvertintos per 20 dienų. Paraiškos, patvirtintos kaip tinkamos, bus pateikiamos komisijai svarstyti, kokio dydžio paramai skirti.

„Norime, kad kuo daugiau pareiškėjų pasinaudotų parama ir įsigytų nors po vieną gerą gyvulį bandai pagerinti", - teigė VGVPT atstovė, pastebėjusi, kad paraiškos teikiamos teisingai surašytos, tik viena kita būna atmetama.

Pasak specialistės, kasmet gyvuliai perkami vis brangesni, o šiemet itin daug jų numatoma pirkti ne Lietuvoje. „Bet Lietuvoje jau yra gana daug gerų gyvulių ir mes labai skatiname pirkti juos būtent čia, pasikonsultavus su asociacijomis, pasidomėjus galimybėmis ieškomą gyvulį įsigyti Lietuvoje", -  D. Laureckaitė-Tumelienė skatina ūkininkus naudotis šalies veisėjų paslaugomis.

Gyvulius privaloma įsigyti per 150 dienų nuo tada, kai gautas pranešimas, kad paraiška priimta. Jeigu ūkininkas nespėja įsigyti gyvulio ar gyvulių per numatytą laikotarpį dėl objektyvių priežasčių (pvz., aukcionai Prancūzijoje vyksta spalio pabaigoje, o gyvulių įsigijimo terminas baigiasi spalio pradžioje), reikia iš anksto rašyti prašymą ir pagrįsti, kodėl norite pratęsti gyvulių įsigijimo laikotarpį. Paprastai terminas pratęsiamas iki lapkričio 25 d. Įsigijus gyvulį, per 15 dienų būtina pateikti atitinkamus dokumentus tarnybai. Už gyvulį galima mokėti ir grynaisiais pinigais, tik turi būti pinigų priėmimo kvitas.

VGVPT Gyvulininkystės skyriaus vedėja Dalia Laureckaitė-Tumelienė informavo, kokie reikalavimai keliami ūkininkams, norintiems su parama įsigyti veislinių gyvulių

Parama skiriama tik už tuos gyvulius, kurie bus įsigyti po paraiškos pateikimo. „Primenu tai, nes kasmet būna atvejų, kai pirma nusiperka gyvulį, o po to teikia paraišką paramai gauti. Tokiu atveju parama neskiriama, o ūkininkai, to nežinodami, piktinasi", - sakė D. Laureckaitė-Tumelienė.

Veisliniai gyvuliai, kurie perkami su parama, turi atitikti griežtus reikalavimus. Buliai reproduktoriai turi būti įrašyti į Kilmės knygos A skyrių, įvertinti pagal produktyvumą arba palikuonių penėjimosi savybes, atkreipiant dėmesį į tris svarbiausias savybes: skerdenos išeigą, pašarų sąnaudas priesvorio vienetui ir priesvoriui per parą. Būtent šios savybės turi būti gerinamos.

Telyčios turi būti nesiveršiavusios, nors amžiaus reikalavimo taisyklėse nėra. Avytės ir ožkytės turi būti iki pirmos vados, įrašytos į aukščiausią Kilmės knygos skyrių. Ožiai turi būti įvertinti elito klase. Avims, kurios perkamos užsienyje, būtinas skrepi ligos rezistentiškumo tyrimas. Beje, paraiškų avytėms ir ožkytėms įsigyti šiemet yra kaip niekada daug.

Gavęs paramą, ūkininkas įsipareigoja gyvulį naudoti tolimesniam veisimui ir bandos genetikai gerinti. Kaip tai įrodyti? Jeigu pirktas bulius, asociacijai reikia pateikti kilmės pažymėjimą ir pranešti, kad jis bus naudojamas kergimui. Kilmės pažymėjimą reikia pateikti ir ŽŪIKVC skaičiavimo centrui, kad įtrauktų jį į duomenų bazę, ir pradėti registruoti bandoje kergimo įvykius. Tas pats ir su telyčiomis.

Kitas reikalavimas - kontroliuoti jų produktyvumą ir vykdyti veislinės vertės nustatymą. Populiariausias yra trijų svėrimų produktyvumo kontrolės metodas. Brangiausias ir tiksliausias - bulių įvertinimas pagal palikuonių ir mėsines penėjimosi savybes. Bet šis kontrolės būdas įmanomas tik didelėse bandose.

Vienas sunkiausių reikalavimų - išlaikyti su parama pirktą gyvulį 4 metus, jo niekam neparduoti, nedovanoti ir neprarasti, buliaus negalima išnuomoti trumpam laikui kergimui ir pan. Sunkiausia šį reikalavimą įvykdyti mažos bandos buliui. Ūkininkams reiškiant nepasitenkinimą, D. Laureckaitė-Tumelienė siūlė jiems patiems rodyti iniciatyvą, teikti pasiūlymus ŽŪM ir tarnybai, ir šį reikalavimą bandyti pakeisti.

„Europos Komisijai teikiant pasiūlymą ir motyvuojant, kad pas mus yra daug mažesnių bandų, galbūt bus pasiūlyta kitų variantų, pvz., galimybė keistis buliais ir pan. Manau, įtikinti Komisiją dėl šių zootechninių principų nebūtų sudėtinga", - sakė VGVPT specialistė.

Vis dėlto ir pagal dabartinius reikalavimus šią taisyklę yra būdų apeiti. Tarkime, jeigu bulius išsilaužtų ir pabėgtų pas kaimyno geros genetikos karves, ir tai leistų gauti gerų palikuonių, reikia teikti tarnybai rašyti pranešimą, kad įvyko toks faktas, ir tuomet būtų leista duomenų bazėje suformuoti kergimą.

Kasmet atsitiktinės atrankos būdu yra patikrinama po 30 proc. paramos gavėjų. Pasak D. Laureckaitės-Tumelienės, per 4 metus visi bus patikrinti po kartą, o kai kurie - po 2 kartus. Pažeidus įsipareigojimus, reikia grąžinti visą gautą valstybės paramą.

Šiemet paramos suma nesikeičia, skiriama 30 proc. gyvulio kainos, bet ne daugiau kaip 1 300 Eur už bulių reproduktorių, iki 1 000 – už telyčią, iki 200 - už aviną, ožį, iki 65 eurų už avytę, ožkytę. Tai - maksimali paramos suma.

MŪ inf.