Vilnius. Kol žadėtoji 160 mln. eurų parama gamintojams ir perdirbimui tebestringa Vyriausybės koridoriuose, pradedamos derinti priemonės jau skirtų 52 mln. eurų valstybės paramos panaudojimui.

52 mln. eurų yra skirti įmonių, kurių veikla susijusi su žemės ūkiu, miškų ūkiu, maisto ūkiu, kaimo plėtra ir žuvininkyste, likvidumo didinimui, taip pat -  finansinių paslaugų prieinamumui ir skolinimosi kaštų sumažinimui.

Pasak Žemės ūkio ministerijos Žemės ūkio sektoriaus finansų valdymo grupės vadovės Reginos Mininienės, šiai paramai rengiama schema, derinama su Europos Komisija (EK) ir tikimasi, kad po mėnesio jau bus galima startuoti su atitinkamomis priemonėmis.

„Tai – tikrai gera žinia, nes visi domisi, laukia, ar bus kažkokios lengvatinės paskolos žemės ūkio sektoriuje, užsiimantiems pirmine gamyba. INVEGA tokios galimybės lyg ir yra, bet reikalavimų tikrai neatitinka mūsų žemdirbiai“, - trečiadienį Seimo Kaimo reikalų komiteto posėdyje kalbėjo R. Mininienė.

Kol derinama paramos schema, jau parengtas Vyriausybės nutarimo projektas dėl garantijos dydžio padidinimo iki 90 proc., itin svarbu tai, kad bus galima teikti garantijas sunkumų patiriantiems subjektams, veikiantiems žemės ūkio, miškų, kaimo plėtros, žuvininkystės, maisto ūkio sektoriuose. Planuojama padidinti ir paskolos, už kurią būtų galima garantuoti, dydį iki 5 mln. eurų.

„Vien tai, kad bus teikiama garantija 90 proc. ir apyvartinėms lėšoms, ir iki 5 mln. eurų – jau bus didelė pagalba. Neribojama paskirtis – ar sėkloms, ar trąšoms, ar supirktai produkcijai, ar darbo užmokesčiui - viskam bus galima naudoti tas apyvartines lėšas. Manau, tai daug išspręs problemų likvidumo atžvilgiu“, - kalbėjo R. Mininienė.

Nutarimo projekte numatoma, kad bus galima teikti garantijas negarantuotoms paskoloms, jei paskolos grąžinimas bus atidedamas, reikės papildomo užstato.

Taip pat rengiama nauja schema palūkanų ir garantinės įmokos kompensavimui. Ji leis kompensuoti palūkanas iki 100 proc. iki metų galo visiems subjektams, užsiimantiems pirmine gamyba ir veikiantiems kaimo vietovėje.

Antra subjektų grupė, kuriems bus kompensuojamos palūkanos iki 100 proc. – pripažinti žemės ūkio kooperatyvai, užsiimantys perdirbimu ir prekyba. Tai galios ir kooperatyvams, veikiantiems mažiau kaip du metus, bet per pastaruosius keturis ketvirčius supirkusius iš savo narių pagamintą produkciją 50 proc. ir daugiau.

Iki 100 proc. ketinama kompensuoti ir garantinę įmoką. Jei Vyriausybė ir EK pritars, visa tai turėtų įgyvendinti Žemės ūkio paskolų garantijų fondas.

Seimo nariams pasiteiravus, kaip yra su žadėtais 160 mln. eurų paramos, R. Mininienė teigė, kad kol kas ši suma dar vis nėra įtraukta į Vyriausybės ekonomikos skatinimo ir koronaviruso pasekmių mažinimo priemonių planą.

Tuo tarpu žemės ūkio ministro patarėja Giedrė Pupšytė parlamentarams sakė, kad be žadėtos paramos pieno, jautienos ir paukštininkystės sektoriams, jau svarstoma apie pagalbą ir daržovių augintojams bei kiaulininkystei.

Vis dėlto ji pabrėžė, kad būtina galvoti ir apie ateitį, Žemės ūkio ministerija kaip vieną iš pagrindinių įrankų galimų krizių valdymui mato žemės ūkio rizikos fondo steigimą. Anot jos, nežinoma, kaip koronaviruso sukelta krizė paveiks kitus žemės ūkio sektorius, tad galvojama ir apie kitas priemones, o R. Mininienės pristatytos finansinės priemonės būtų prieinamos visiems sektoriams.

Koronaviruso sukeltos krizės poveikis žemės ūkiui aptartas ir vakar vykusioje neformalioje ES žemės ūkio ir žuvininkystės ministrų vaizdo konferencijoje. Žemės ūkio ministro Andrius Palionio teigimu, Lietuva vertina EK iniciatyvas, kuriomis siekiama spręsti kilusius sunkumus, tačiau laikosi nuomonės, kad priemonių turi būti daugiau.

Pasak ministro, mūsų šaliai skirta 980 t kvota sūriams, kuriems taikoma privataus sandėliavimo parama, yra per maža, todėl ji turėtų būti padidinta. Reikėtų peržiūrėti ir paramos dydžius. Skirstant kvotas, turėtų būti atsižvelgiama ne tik į gamybos apimtis valstybėje narėje, bet ir į eksporto apimtis. Būtina numatyti ir neišnaudotų kiekių perskirstymo mechanizmą toms valstybėms narėms, kurios išnaudos savo kvotas.

Žemės ūkio ministerija praneša, kad konferencijoje atkreiptas dėmesys ir į situaciją paukštienos sektoriuje, pasiūlant svarstyti galimybę taikyti paramą už privatų paukštienos saugojimą.

Lietuva taip pat siūlo Europos Komisijai peržiūrėti Kaimo plėtros reglamente numatomos naujos tikslinės priemonės, kuria siekiama padėti nuo COVID-19 labiausiai nukentėjusiems ūkininkams bei smulkiems ir vidutiniams perdirbėjams, dydžius. A. Palionio teigimu, būtinos nuolatinės priemonės, kurios įsijungtų  krizių metu ir padėtų jas efektyviai suvaldyti.

Šiandien Seimo nariai Rasa Petrauskienė ir Kazys Starkevičius kreipėsi į premjerą Saulių Skvernelį ir žemės ūkio ministrą A. Palionį ragindami nedelsti ir kuo greičiau priimti sprendimą dėl paramos žemės ūkio sektoriui suteikimo. „Žemdirbiai ir perdirbėjai jau patiria nuostolius dėl koronaviruso pandemijos ir su viltimi laukia žadėtos paramos. Deja, kol kas jos nėra. Pasirodo, Vyriausybė dar net nesvarstė šio klausimo ir jokių sprendimų dar nepriėmė“, – veikti operatyviau ragina K. Starkevičius.

MŪ, ŽŪM inf.