Vilnius. Ekologiškai ūkininkaujantys žemdirbiai teigia, kad naujo reglamento įsigaliojimui deramai nepasirengta, o naujos taisyklės gali tapti nepakeliamos ir priversti dalį pasitraukti iš ekologinės gamybos.

Šią savaitę apie tai diskutuota parlamentiniame Kaimo reikalų komitete. Apie problemas kalbėjęs Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos (LEŪA) pirmininkas Saulius Daniulis teigė, kad Europos Komisija (EK) ragino šalis nares paruošti ekologinio ūkio plėtros veiksmų planą, tačiau tai nepadaryta.

„Įsigaliojus naujam reglamentui, namų darbai neparuošti ir galiausiai bus kalčiausi ūkininkai. (...) Artėjo naujas reglamentas, apie tai visi žinojome. 2020 m. vasarį sudaryta darbo grupė būtent šiems ekologiniams klausimams spręsti, bet iki dabar buvo vienas susitikimas“, – kalbėjo S. Daniulis, vardydamas visą eilę problemų.

„Atėjome į tokį tašką, kai ūkininkams šitos ES reglamentinės kalbos, mokant ir anglų, ir lietuvių kalbą, tampa neįkandamais dalykais. Surašyta teisiškai, moksliškai, bet ne ūkininkų kalba“, – sakė LEŪA vadovas, tvirtindamas, kad sėja kai kuriuose regionuose artėja į pabaigą, tačiau vis dar stinga informacijos apie naujas taisykles, jų taikymo pradžią.

Anot jo, naujasis ekologinės gamybos ūkio veiklos žurnalas neparuoštas, tad nors ūkininkai bandė jį pildyti, tai daryti sekėsi labai sunkiai.

Jis kritikavo ir paramos apskaičiavimo metodiką, pasirinkimą remti tik tam tikrus augalus, kėlė problemas dėl ekologinių vaistažolių auginimo, paramos sodams ir uogynams pirmaisiais metais. 

„Daug pridaryta tokių veiksmų, kur verčiamės per galvą nepasiruošę, sukabiname ūkininkams ir visos baudos gula ant jų. Mūsų pasiūlymas – pristabdyti arklius, ministerija turi tokią galimybę, kaip buvo su rišamais gyvuliais.

Dabar manome, kad bent šiemet reikėtų atidėti taisykles, jog dirbtume pagal senas. Pernai paraiškos rinktos dviem metams pagal pereinamojo laikotarpio taisykles, o išeina, kad po metų kardinaliai viską keičiame.

2023 m. startuos nauja ekologinio ūkininkavimo programa ir vėl viskas keisis. (...)  Tokių barjerų pridarome... Turėtų būti paprasčiau. Labai reikia atsisėsti, taisykles paruošti, padiskutuoti. O dabar viskas vyksta pavėluotai ir ūkininkams labai skaudės“, – sakė S. Daniulis.

Žemės ūkio viceministras Paulius Astrauskas teigė iš dalies sutinkantis su išsakyta kritika, tikino, kad dėl minėto žurnalo pildymo kylančios problemos žinomos, jas tikimasi išspręsti skaitmenizavimu ir automatizavimu.

Anot viceministro, šiuo metu rengiamos, iki rugpjūčio ar rugsėjo turėtų pasirodyti paramos bei sankcijų taisyklės, suteikiančios daugiau aiškumo. O taikyti jas numatyta nuo 2023 m. pradžios, tad atgaline data tikrai nebus skiriamos sankcijos ir baudos.

„Visos šios taisyklės turėjo įsigalioti jau 2021 m., bet buvo atidėtos. (...) Turime tokį laiką, kai persipynė dviejų laikotarpių skirtingos taisykles, tad tapo nekonkretu ir neaišku. Naujas laikotarpis prasideda nuo 2023 m. ir visos taisyklės turi įsigalioti nuo tada“, – teigė P. Astrauskas.

Seimo narys Kęstutis Mažeika, „sukėlus tokį chaosą“ pasigedo ir administracinės atsakomybės, teigdamas, kad problemos tęsiasi jau ne pirmus metus, nors keičiasi ministrai ir viceministrai.

„Gal laikas ministerijoje sėsti prie apskrito stalo, įvertinti resursus ir tai, kas ką ne taip daro?..“ – klausė parlamentaras.

Kilusia sumaištimi piktinosi ir Seimo narys Juozas Baublys. „Pernai paskelbta programa dviem metams su tam tikromis taisyklėmis. O ką dabar darote? Po metų pakeičiate taisykles, o jie savo įsipareigojimus turi tęsti. Tai ar sudarote galimybę dabar nutraukti ūkininkavimą po metų, jei norite iš esmės keisti taisykles“, – kalbėjo J. Baublys.

Atsakydama Žemės ūkio ministerijos Europos Sąjungos reikalų ir paramos politikos departamento Išmokų už plotus skyriaus vedėja Rasa Motiejaitė tikino, kad išimtis dėl vaismedžių ir uogynų jau padaryta, kitas problemas irgi bandoma spręsti.

Ji pabrėžė, kad dažnai supainiojamos dvejos taisyklės – vienos jau pasirašytos žemės ūkio ministro, o kitos – dar tik rengiamos, bus derinamos ir turi įsigalioti nuo 2023 metų.

Dabartinį laikotarpį apibrėžiančios nuostatos, anot jos, koreguojamos minimaliai.

„2014–2020 m. ekologinio ūkininkavimo paramos schemos įgyvendinimo taisyklės keičiamos tik ta apimtimi, kiek tai tiesiogiai siejasi su nuo sausio 1 d. pradėtu taikyti Ekologinio ūkininkavimo reglamentu. Tai reiškia, kad keičiamos sąvokos, nelieka nacionalinių reikalavimų, kuriuos atspindėjo paramos taisyklės.

Kadangi paskutiniai paramos (laikotarpio – red. past.) metai, nenorėjome, kad įdirbis nuo 2015 m. neturėtų reikšmės, tad kai kurie reikalavimai liko. Bet nesutikčiau, kad sankcijos drastiškos. Jos pakeistos ir pritaikytos taip, kad nebeliko tam tikrų reikalavimų“, – aiškino R. Motiejaitė.

Vis dėlto parlamentinio Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Viktoras Pranckietis nesutiko, kad yra palengvinimų.

„Man atrodo, kad kalbate, kaip palengvinti, bet viskas daroma taip, jog apsunkintų. Dėl tų įsigaliojusių taisyklių neteksime dalies ūkininkų. Tų, kurie yra idėjiniai. Jie patys sako, kad negalės dirbti pagal šias taisykles.

Jei norite, kad dokumento neskaitytų, skelbkite internete, jei norite su žmonėmis diskutuoti, kvieskitės ir kalbėkitės. Ne čia, o tose grupėse, kuriose taisykles reikia suderinti. Naudotojas turi žinoti, kokios taisyklės jam rašomos“, – apie dialogo su socialiniais partneriais stoką kalbėjo V. Pranckietis.

Komiteto nariai nutarė siūlyti ministerijai nepasibaigus pereinamajam laikotarpiui nepriimti ekologinio ūkininkavimo įgyvendinimo taisyklių pakeitimų, nes tai stabdytų ekologinio sektoriaus plėtrą ir tokios produkcijos gamybos apimtis.

Komiteto nuomone, ūkininkams reikia skirti pakankamai laiko pasiruošti naujoms taisyklėms, todėl visi pakeitimai turėtų būti planuojami nuo 2023 metų.