Kaunas. Pagal žaliąsias Europos Sąjungos ir Lietuvos strategijas siekiama smarkiai išplėsti ekologinio ūkininkavimo mastą, todėl šiemet žemdirbiai raginami pradėti ūkininkauti ekologiškai. Įsipareigojimus reikėtų prisiimti dvejų metų laikotarpiui, tačiau kas bus šiam laikotarpiui pasibaigus, kol kas jokio aiškumo nėra.

Pakeitus Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ekologinis ūkininkavimas“ įgyvendinimo taisykles, nuo šiol paramą galės gauti visi ekologiškai ūkininkaujantieji.

Sertifikavimo įstaiga „Ekoagros“ šiemet naujai įsitrauksiantiems į ekologinę gamybą akcentuoja keletą svarbių dalykų. Pirmiausia visiems naujiems (žinoma, ir seniems) pareiškėjams būti susipažinti su teisės aktais, deklaruoti pasėlius ir pateikti reikalingus dokumentus.

Ketinantys užsiimti ekologine gamyba, pirmiausia turėtų susipažinti su pagrindiniais teisės aktais: nacionalinėmis Ekologinio žemės ūkio taisyklėmis, ES reglamentais ir pan. Vertėtų pasidomėti ir nuo 2022 m. sausio 1 d. pradedamu taikyti nauju ES reglamentu, pakeisiančiu visus šiuo metu galiojančius teisės aktus (Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas Nr. 2018/848).

Nuo balandžio 12 iki birželio 7 d. būtina „Ekoagros“ pateikti prašymą sertifikuoti ekologinę gamybą ir ekologinės gamybos ūkio pirminio įvertinimo anketą. 

Taip pat iki birželio 7 d. reikia užpildytiParamos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraišką (deklaruoti pasėlius). Po minėtos datos paraiškos sertifikuoti ekologinę gamybą nebus priimamos.

Naujokams – privalomi mokymai

Ekologinės gamybos ūkio subjektas turi nuolat tvarkyti buhalterinę apskaitą ir saugoti sąskaitas. Ūkiuose turi būti reguliariai pildomas Ekologinės gamybos ūkio veiklos žurnalas, kurio formą tvirtina žemės ūkio ministras.

Ūkio subjektai, pageidaujantys pirmą kartą sertifikuoti gamybą kaip ekologinę, privalo iki spalio 15 d. baigti mokymus pagal Ekologinio ūkininkavimo pagrindų programą arba gauti turimo išsimokslinimo pripažinimą lygiaverčiu nustatytajam. Dėl išsamesnės informacijos reikia kreiptis į VšĮ Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūrą.

Ekologinėje gamyboje gali būti naudojamos tik Komisijos reglamento Nr. 889/2008 I priede nurodytos trąšos bei dirvos gerinimo priemonės ir tik II priede nurodyti produktai, skirti apsisaugoti nuo kenkėjų ir ligų. Leistinų ekologinėje gamyboje pagalbinių medžiagų sąrašas skelbiamas Valstybinės augalininkystės tarnybos interneto svetainėje.

Žemdirbiai skatinami naudotis Nacionalinės mokėjimo agentūros sukurta mobiliąja programėle „NMA agro“ – ja galima sertifikavimo įstaigai pranešti apie tam tikrą ūkyje atliktą veiklą ir pateikti pagrindžiančias nuotraukas.

Nuotoliniame seminare – šių metų aktualijos

Gegužės 13 d. „Ekoagros“ organizavo nuotolinį seminarą žemdirbiams, kuriame akcentavo ekologinės gamybos ir jos sertifikavimo naujienas. Seminare dalyvavo arti pusantro šimto klausytojų. I-ojo sertifikavimo skyriaus vadovas Virginijus Masionis priminė, kad pagrindinis nacionalinis dokumentas, kuriuo turi vadovaujantis ekologiškai ūkininkaujantys žemdirbiai, yra Ekologinio žemės ūkio taisyklės (EŽŪT). Jos kasmet šiek tiek atnaujinamos ir tvirtinamos Žemės ūkio ministro įsakymu.

Sertifikavimo įstaiga kasmetines augalininkystės ir gyvulininkystės pirminės ekologinės gamybos ūkių patikras atlieka iki einamųjų metų spalio 15 dienos.

Pernai bendras sertifikuotos gamybos plotas pernai, palyginti su 2019 m., sumažėjo 6 600 ha – nuo 246 631 iki 240 024 ha, šiek tiek mažėjo ir pareiškėjų skaičius – pernai jų buvo 2 242. Pasėlių struktūra keitėsi mažai: dominuoja varpiniai augalai, daugiametės žolės, varpinių-ankštinių augalų mišiniai. Pernai buvo sertifikuoti 966 gyvulininkystės ūkiai (2019 m. – 1 046).

„Žemdirbiams svarbu žinoti, kad tik ūkio savininkas, o ne darbininkas ar traktorininkas, yra atsakingas už visą ūkyje vykdomą veiklą. Atsitikus bet kokiam neatitikimui, nesklandumui, negalima sakyti, kad kaltas, tarkime, sandėlio darbuotojas“, – svarbią tiesą priminė V. Masionis.

Sertifikuojant ekologinius ūkius, augalininkystės srityje daugiausia neatitikčių aptinkama dėl auginamos paralelinės produkcijos, panaudotos neleistinos dauginamosios medžiagos, derliaus neatitikimo EŽŪT reikalavimams arba apskritai derliaus nebuvimo, netinkamos sėjomainos.

Gyvulininkystės srityje daugiausia neatitikčių randama dėl to, kad įsigyjama daugiau gyvulių, negu buvo galima, gyvuliai įsigyjami iš įprastinių ūkių ir neturima įrodymų, kad nebuvo ekologiškų, taip pat dėl pašarų, veterinarinių vaistų naudojimo, gyvūnų gerbūvio reikalavimų nepaisymo.

„Neatitiktys suskirstytos į penkis lygius. Geras sufleris kiekvienam ūkiui galėtų būti mūsų interneto puslapyje viešai prieinamas neatitikčių vertinimo procedūros aprašas, nes ten yra sudėti ir reikalavimai, ir reglamentų punktai, ir kas gresia už taisyklių nesilaikymą“, – praktišką patarimą žemdirbiams davė V. Masionis.

Pareiškėjai turėtų žinoti ir tai, kad 2020 m. sertifikavimo įstaiga pasirašė sutartį su bendrove „Creditinfo Lietuva“. Šios sutarties pagrindu „Ekoagros“ įsipareigojo teikti visus duomenis apie savo skolininkus, o tokiais laikomi ūkio subjektai, kurie yra skolingi daugiau kaip 200 eurų ir yra pradelsę mokėjimą 120 dienų. Nauja tvarka turėtų drausminti pareiškėjus, nes būdavo atvejų, kai skolos tęsdavosi iki pusantrų metų.

Kas bus po 2023-ųjų – kol kas nežinia

Seminaro dalyviai uždavė daugybę įvairių klausimų, į kuriuos atsakinėjo V. Masionis ir NMA vyr. specialistė Sigutė Stakvilevičienė. Esamiems ir būsimiems pareiškėjams labai rūpėjo išsiaiškinti, kas jų laukia po 2023 metų. Deja, tikslaus atsakymo jie taip ir neišgirdo.

„Šie metai laisvesni, nes galima deklaruoti bet kokio dydžio plotą. Tik noriu atkreipti dėmesį, kad kitais metais tas šiemet įsipareigotas plotas būtų deklaruojamas toks pats“, – pabrėžė S. Stakvilevičienė.

Jeigu pareiškėjas nėra garantuotas, kad jis tokį plotą išlaikys ir 2022 m. (nes nėra tikras, ar nebus nutraukta žemės nuomos sutartis su fiziniu asmeniu), tai rekomenduojama bent jau tiksliai žinoti, kiek procentų sudarys tas galimai sumažėsiantis plotas. Jei sumažėjimas bus iki 10 proc., tai parama tiesiog bus nemokama už tą sumažėjusį plotą, o jei daugiau kaip 10 proc., parama bus susigrąžinama ir už ankstesnius (2021-uosius) metus.

S. Stakvilevičienė atkreipė dėmesį į Tiesioginių išmokų mokėjimo taisyklių pasikeitimą: kad pievos ir žoliniai azotą kaupiantys augalai ariamoje žemėje (išvardyti TI trečios grupės klasifikatoriuje – dobilai, esparcetai, barkūnai, liucernos, gargždeniai, seradėlės ir kt.) turi būti nušienauti bent vieną kartą per metus ne vėliau kaip iki rugpjūčio 1 dienos. Jei pareiškėjas laiko bites, tai nušienavimo terminas pavėlinamas mėnesiu – iki rugsėjo 1 dienos.

Nušienavimo reikalavimas nebus taikomas tik tais metais, jei minėti pasėliai deklaravimo metu bus pažymėti kaip sėkliniai. Jei augalai bus naudojami kaip žemės gerintojai ir juos ketinama aparti, tai patogiausia juos būtų deklaruoti kaip žaliąjį pūdymą, šiuo atveju būtų išvengiama reikalavimo dėl nušienavimo. „Šiemet, jei nelaikote gyvulių, apie mulčiavimą nė kalbos negali būti“, – dar kartą pabrėžė S. Stakvilevičienė.

Ar bus mokama parama prieš tai penkerius metus sertifikavusiems ūkius, bet negavusiems ekologinių išmokų? Taip, paraiškas paramai gauti šiemet gali teikti bet kurie pareiškėjai.

„Jei atsitiktų taip, kad 2021 m. šiai priemonei skirtos lėšos būtų viršijamos, tai visi naujieji į priemonę atėję laukai, turintys P1 statusą, dalyvautų reitingavime. Kokio dydžio ūkiai tiktų gauti paramą, pamatysime tik tada, kai baigsis paraiškų pateikimas, padarysime galutinius sutikrinimus ir žinosime, kokie yra deklaruoti plotai, kokios grupės remiamos, ar atsirado lėšų stygius, ar ne“, – paaiškino S. Stakvilevičienė.

Šiemet paraiškas teikiantys pareiškėjai prisiims įsipareigojimus dvejų metų laikotarpiui. Tačiau kas bus po 2023-ųjų – kol kas nežinia, taisyklėse nieko nėra numatyta. Taigi, teoriškai gali būti ir taip, kad bus priverstinis įsipareigojimų tęstinumas?

„Kol kas tikrai niekur nėra pasakyta, kad atėjus 2023 m., naujajam laikotarpiui, įsipareigojimai privalės tęstis. Mūsų nuomone, kaip ir pereinant iš 2007–2013 m. laikotarpio į naują laikotarpį pareiškėjams buvo galimybė visiškai pasitraukti iš ekologinės gamybos, taip ir ateityje galimai bus, o gal ir ne. Suprantu, kad visiems rūpi, kas bus toliau, bet šiandien nieko aiškaus pasakyti negalime“, – kalbėjo S. Stakvilevičienė.

MŪ inf.