Kaunas. Pripažintų veislininkystės asociacijų nariai kasmet vis tikėdavosi, bet nesulaukdavo Pagalbos veislininkystei taisyklėse pažangos ir efektyvumo, tačiau šiemet jau numatoma kai kurių teigiamų pokyčių. Bene svarbiausias jų - valstybės įmonės tik kontroliuos, bet jau neteiks paslaugų.

ŽŪR Veislininkystės komiteto nariai aptarė Pagalbos veislininkystei taisyklių projektą ir pateikė savo siūlymus. Veislininkystės komiteto pirmininkas Edvardas Gedgaudas (nuotr.) pasidžiaugė, kad asociacijų balsas tapo labiau girdimas ir Žemės ūkio ministerija linkusi atsižvelgti į jų siūlymus.

Anksčiau Pagalbos veislininkystei taisyklės neatitikdavo asociacijų lūkesčių, jų vadovai nuolat akcentuodavo, kad iš esmės tos taisyklės būdavo parengtos tik valstybiniam aparatui išlaikyti ir jam funkcionuoti. Naujose Pagalbos veislininkystei taisyklėse valstybės įmonių paslaugų neliks. „Tai esminis pokytis, - teigė E. Gedgaudas. - Dalį tų paslaugų nori atlikti pačios asociacijos, o valstybės įmonėms liktų tik kontrolės funkcija. Kuo daugiau funkcijų perduoti pripažintoms veislininkystės asociacijoms ragina ir Žemės ūkio ministerija, ir pati Vyriausybė."

Dar viena taisyklių naujovė bus ta, kad valstybės pagalba Kilmės knygoms vesti pagal EK reikalavimus nuo 2018 m. bus teikiama tik už į pagrindinį skyrių įrašytus grynaveislius gyvulius, o ne už visus, kaip būdavo anksčiau. E. Gedgaudas neabejoja, kad tai dar vienas veislininkystės žingsnis į priekį, nes asociacijos turės vykdyti selekcijos programas, skirti daugiau dėmesio veislininkystei.

„Tokia tvarka jau seniai turėjo galioti", - teigia Veislininkystės komiteto pirmininkas. Įkainiai už įrašus Kilmės knygoje keičiasi nereikšmingai - finansavimas asociacijoms numatomas nežymiai didesnis (nuo kelių iki keliasdešimties centų už gyvulį). Pavyzdžiui, Lietuvos mėsininių galvijų augintojų ir gerintojų asociacijai (LMGAGA) įkainis padidės vos 7 euro centais - nuo 60 iki 67 už vieną gyvulį.

„Toks įkainis yra per mažas. Įrašant vieną atvežtą iš užsienio galviją į Kilmės knygą mums tenka sugaišti apie pusę valandos, taip pat iš popierinės formos tenka perkelti net trijų svėrimų rezultatus, o naujų įrašų Kilmės knygoje skaičius neatspindi tikrovės, nes dažnai būna įrašytas tik galvijo numeris. Visai kilmei reikia įtraukti dar daug duomenų iki gyvulio įrašymo į Kilmės knygą, nes mėsinių galvijų veislininkystės posistemis turi minimalias sąsajas su ūkinių gyvūnų registru, todėl tenka atlikti daug rankinio darbo, pildant duomenis jame", - apie sudėtingas Kilmės knygos tvarkymo peripetijas aiškino LMGAGA direktorė Vilma Živatkauskienė.

Pagalbos veislininkystei taisyklės vėl numato galimybę apmokėti iki 70 proc. išlaidų už ūkinių gyvūnų produktyvumo kontrolę (diferencijuojama pagal bandoje kontroliuojamų ūkinių gyvūnų  skaičių ir pasirinktą A ar C kontrolės metodą bei pieno apskaitos būdą). Tačiau E. Gedgaudas teigia pasigedęs intensyvesnio B metodo rėmimo, kai mėginius ima pats ūkininkas. Siūlomas rėmimas 0,76 Eur už vieną kontrolinį mėginį ir šiuo atveju neatsižvelgiama į ūkius, kurie naudoja pieno mėginių žymėjimo sistemą be barkodo ir turi įdiegę bandos valdymo programą ar melžimo robotus. O tokių ūkių diferenciacija, įsitikinęs E. Gedgaudas, skatintų pieno ūkyje naudoti inovacijas.  

ŽŪR į Taisykles siūlo įtraukti punktą, kad gyvūnų produktyvumo kontrolės sistemoje gyvūnų augintojas gali dalyvauti tik tuomet, kai jis dalyvauja pripažintų veislininkystės institucijų veikloje ir laikosi selekcijos programos. Veislininkystės sistemos dalyviai kiekvienais metais turėtų teikti ataskaitą ŽŪR Veislininkystės komitetui už praėjusius metus.

Valstybė pradėjo vykdyti kai kuriuos pažadus dėl jai nebūdingų funkcijų atsisakymo. Jau prasidėjo parengiamieji UAB „Gyvulių produktyvumo kontrolė" integravimo į valstybės įmonę „Pieno tyrimai" darbai. Nuo ateinančių metų gyvulių produktyvumo paslaugą jau galės teikti ir tretieji asmenys ar asociacijos (projektas ruošiamas).

Naujosios Pagalbos veislininkystei taisyklės turėtų įsigalioti nuo 2018 m. sausio.

MŪ inf.