Kaunas. Kai Lietuvos gyvūnų augintojų asociacijos oficialiai pasiūlė reformuoti esamą veislininkystės sistemą ir nebūdingas funkcijas perduoti pripažintoms veislininkystės institucijoms, Valstybinė veislininkystės priežiūros tarnyba sureagavo savaip - išplatino abstraktų pranešimą apie savo veiklą.

Paskutiniajame Veislininkystės komiteto posėdyje lapkričio pradžioje įvairių Lietuvos gyvūnų augintojų asociacijų vadovai vienu balsu kalbėjo apie būtinybę reformuoti visą veislininkystės sistemą. Tai pasiūlė įrašyti į naujai rengiamą Ūkinių gyvūnų veislininkystės plėtojimo ir rėmimo programą 2016-2020 metams.

Programos tiksluose siūloma numatyti didesnį visuomeninių savivaldos organizacijų vaidmenį ir svarbą veislininkystės sistemoje, gerinti ūkinių gyvūnų veislines savybes, produktyvumą, produkcijos kokybę ir pan. O norint įgyvendinti tokius programos tikslus, siūloma reformuoti esamą veislininkystės sistemą, naudojantis pažangiausių ES šalių (šiose šalyse veislininkystę reguliuoja patys ūkininkai) patirtimi ir valstybei nebūdingas funkcijas perduoti pripažintoms veislininkystės institucijoms.

Pagrindinė veiklos kryptis - kontrolė?

Valstybinė gyvulių veislininkystės priežiūros tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, reaguodama į dar vieną gyvūnų augintojų asociacijų bandymą keisti neefektyvią sistemą, suskubo pranešti, jog kiekvienais metais atlieka nemažai patikrinimų „siekiant, kad ūkiai būtų kuo paprasčiau ir efektyviau kontroliuojami“. Tokie veiksmai, teigiama pranešime, reikalingi tam, kad šalyje susikurtų gera veislininkystės sistema. Specialistai, atvykę į ūkius ne tik tikrina, ar augintojai laikosi visų reikalavimų, kurie numatyti veisliniams ūkiams, bet ir pataria, ypač tiems, kurie savo veiklą tik pradeda.  

„Jeigu turima informacijos, kad veislininkystės ūkis nesilaiko reikalavimų, ten vykstama pirmiausia. Tačiau ne visada Tarnybos specialistai vyksta kaip tikrintojai, neretai į ūkį važiuojama konsultuoti, padėti ir patarti. Konsultacijos yra ypač svarbios tiems, kurie tik pradėjo ūkininkauti. Mūsų tikslas - padėti ūkiams ir bendrovėms augti", - sako Tarnybos vadovas Vilius Rekštys. Praėjusiais metais atlikti 1 095 planiniai patikrinimai ir 336 - neplaniniai.

Šiuo metu Valstybinė gyvulių veislininkystės priežiūros tarnyba daugiausia dėmesio sako skirianti gyvulių produktyvumo kontrolei, kuri yra „veislininkystės pagrindas, ypač, jeigu kalbama apie ūkių plėtrą ir perspektyvas." Ūkiuose gyvulių produktyvumo kontrolė atliekama pagal tarptautinio gyvulių apskaitos komiteto, geriau žinomo tarptautiniu pavadinimu - ICAR, reikalavimus. Tai reiškia, kad ūkiai atitinka ne tik Lietuvos, bet ir visos Europos reikalavimus, tad ūkininkai yra pajėgūs konkuruoti tarptautinėje rinkoje.

Augintojų požiūriu, valstybinė veislininkystė - neefektyvi

Tačiau Lietuvoje, kaip sakė Žemės ūkio rūmų direktoriaus pareigas laikinai einantis Sigitas Dimaitis, per 20 metų kontroliuojamų gyvulių skaičius nuo visos populiacijos kaip buvo, taip ir liko tik 43 proc. Veislininkystės komiteto pirmininkas Edvardas Gedgaudas įsitikinęs, kad Lietuvoje gyvulių produktyvumo kontrolė iš tikrųjų yra tik pieno apskaita. O kitose ES šalyse pieno apskaita yra asociacijų rankose. Ji reikalinga ūkio vadybiniams sprendimams priimti. Ūkininkai gauna apibendrintus produktyvumo, pieno sudėties, sveikatingumo ir daugelį kitų duomenų. Atsižvelgdami į tai, jie gali priimti ūkinius, ekonominius sprendimus savo bandose.

Nepatenkinti esama valstybine veislininkystės sistema ir kiaulių augintojai. Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos direktorius Algis Baravykas apie visą ydingą sistemą parengė konkretų raštą Valstybės kontrolei. Jame teigiama, kad ŽŪM biudžeto lėšomis dirbtinai palaiko AB „Kiaulių veislininkystė" veiklą, nors šios įmonės veikla ir paslaugos kiaulių augintojams tapo nereikalingos. Atitinkamai ministerijoje koreguojami ir teisės aktai, kurie kliudo ir nereikalingais tyrimais apsunkina privačius kiaulių augintojus. „Dėl nepaaiškintų motyvų ŽŪM nesiryžta uždaryti kiaulių augintojams nereikalinga tapusios AB „Kiaulių veislininkystė". Susidaro situacija, kai kiaules veisia ne į asociaciją susijungę kiaulių augintojai, o Lietuvos valstybė, nustatydama tam tikrus siektinus rezultatus, kiaulių vertinimus ir pan., visiškai neatsižvelgdama į kiaulių augintojų poreikius ir tikslus", - informavo A. Baravykas. Kiaulių augintojų vardu jis siūlo šią įmonę likviduoti  bei daugelį veislininkystės darbų perduoti atlikti patiems kiaulių augintojams: artimiausiu metu pakeisti kiaulių kontrolinio penėjimo metodiką, leidžiant kontrolinį penėjimą ūkyje, nustatyti, kad veislines kiaules vertina, matuoja ir ženklina patys kiaulių augintojai, o ne valstybiniai kontrolės asistentai.

„Ministerijai siuntėme paaiškinimą apie tokiu kontrolinio penėjimo būdu atliekamo tyrimo neefektyvumą, tačiau į mūsų argumentus nebuvo atsižvelgta. Esame tikri, kad vietoje kuilių tikrinimo nustatant paršavedžių tikrinimą, kontrolinio penėjimo metodas iškraipomas. Vietoje veislinių kuilių tikrinamos paršavedės, manau, tik vienu tikslu - kad AB „Kiaulių veislininkystė" galėtų dirbtinai padidinti kontroliuojamų gyvulių apimtis ir įsisavintų daugiau valstybės lėšų. Privatiems kiaulių augintojams toks kontrolės metodas neduoda naudos, nors klaidinančiai deklaruojama, kad tokiu būdu remiama kiaulių veislininkystė. Vaizdžiai tariant, paršavedžių įvertinimas pagal palikuonių penėjimosi ir mėsines savybes yra tas pats kaip šieno ravėjimas, tik pavadinimas skiriasi", - teigė A. Baravykas, stebėdamasis, kad Lietuvos biudžetui vis dar pakanka lėšų tokiems nelogiškiems finansavimams.

Kitose šalyse egzistuoja metodikos, kurios leidžia patiems augintojams savo ūkyje pasitikrinti kiaulių augimo spartą ir pašarų sąnaudas, tačiau Lietuvos kiaulių augintojų siūlymai pereiti prie tokio metodo yra ignoruojami.

E. Gedgaudas ne kartą stebėjosi, kad ne rinka diktuoja, kaip ir ką daryti veislininkystėje, o politika. Taip neturėtų būti, nes veislininkystė yra verslas ir turi uždirbti pinigus. Visa valstybinė veislininkystės sistema likusi nuo sovietinių laikų, nelabai kas pasikeitė, o ji yra neefektyvi.

MŪ inf.