Vilnius. Išgyvenusi pertvarką ir veikianti pagal naują struktūrą, Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) nevėluoja, o tam tikras užduotis atlieka dvigubai greičiau, nei numato įstatymai, sako NŽT direktorius Saulius Mickus.

Tarnybos veiklą jis pristatė parlamentinio Kaimo reikalų komiteto posėdyje. Vadovo teigimu, Tarnybos darbo krūvis didelis, organizacija apima daug, skaičiuojama 808 tūkst. dokumentų metinė apyvarta.

Ilgai NŽT vis sulaukdavo kritikos dėl nesuvaldomų procesų, prastos komunikacijos, konsultacijų stygiaus ar jų tvarkos organizavimo. Pernai, pasak S. Mickaus, suteikta 109 tūkst. konsultacijų telefonu, 67 tūkst. asmenų visoje Lietuvoje aptarnauta gyvai.

„Stebime pirmo ketvirčio statistiką, matome šiek tiek padidėjusius skaičius, analizuojame juos, darysime išvadas, kaip struktūruoti veiklą ir organizuoti darbą, kad nekiltų problemų. Šiuo metu Tarnyba neturi vėlavimų, viską atlieka laiku, o tam tikrose srityse atliekame darbus ir dvigubai greičiau, nei numato įstatymų terminai“, – kalbėjo NŽT vadovas.

Anot jo, tai pasiekta perskirsčius užklausas ir resursus. Anksčiau buvo netolygumų tarp regionų, tai padėjo išspręsti įdiegtas centralizuotas užduočių skirstymas, kuris, pasak S. Mickaus, veikia ir antikorupciniu atžvilgiu.

Jis pasakojo, kad siekiama turėti tam tikrų sričių kompetencijų centrus, kuriuose būtų kaupiami duomenys, patirtys ir greitai sprendžiami specialūs klausimai.

Taip pat norima kuo labiau skaitmenizuoti paslaugas. Pasak S. Mickaus, siekiama, kad liktų kuo mažiau rankų darbo, o rankos ir protai būtų skiriami klausimams spręsti. Skatinimas skaitmeninius sprendimus rinktis ir per gyvas konsultacijas sulaukė parlamentarų svarstymų, ar tai nesukels problemų regionuose.

NŽT konsultacijų tvarka ne kartą sulaukė žemdirbių pasipiktinimo. Šiuo metu, pasak Tarnybos vadovo, 48 šalies miestuose asmenų prašymai priimami gyvai antradieniais, Vilniuje asmenys aptarnaujami visomis darbo dienomis, Kaune – kasdien iki 12 val., o antradieniais – visą darbo dieną.

Asmenys aptarnaujami bendruoju skambučių centro telefonu. Jei klausimo dėl jo sunkumo ar kompetencijos negali išspręsti pirminė grandis, konsultacija keliama į vadinamąjį II lygį – įsitraukia žemės tvarkymo ir administravimo specialistai.

S. Mickaus teigimu, 2024 m. pabaigoje atsilieptų skambučių buvo jau 99 proc. (88 proc. atsiliepta iš karto, kitiems – perskambinta vėliau).

„Gyvai toliau aptarnausime antradieniais, stebime srautus, esame pasirengę reaguoti, atsižvelgiame į situaciją, suprantame šitų konsultacijų svarbą. Srautai yra dideli, todėl raginame klientų teikiamus prašymus nukreipti elektroniniu būdu“, – teigė NŽT vadovas.

Jo teigimu, praėjusieji metai buvo gausūs pokyčių, tačiau dar vienas laukia ir šiemet – nuo liepos kadastrinių dokumentų bylas tikrins Registrų centras. Be to, Seimui teikiamos įstatymų pataisos dėl kaimiškų vietovių žemės patikėjimo teisės perdavimo savivaldybėms, tad neišvengiamai su tuo turės keistis ir Tarnybos veikla.

Ankstesniame Kaimo reikalų komiteto posėdyje aptartas žemės naudojimas. Pasak NŽT vadovo, šiemet planuojama įveiklinti 25 tūkst. ha žemės, pradėti rengti 907 žemėtvarkinius projektus bei 1 106 – patvirtinti.

„Svarbi dalis – nuosavybės atkūrimo proceso pabaigimas. Valstybė jau daugybę metų šio proceso nebaigia ir nuosavybės teisių atkūrimas yra vienas iš iššūkių, kurį sau išsikėlėme šiais metais. Tam reikia priimti daugiau kaip 4 000 sprendimų. Tai nėra lengva, turime ambiciją, tačiau suprantame, kad ne viskas priklauso nuo Tarnybos: nemenkai dalyvaujame teisminiuose procesuose, labai daug kas priklauso ir nuo tų, kuriems ta nuosavybės teisė atkuriama. Bet planą tokį turime ir kryptingai judame, kad šitą dalį tikrai galėtume pabaigti kompetentingai, taip pat paskirstyti resursus kitoms svarbioms dalims“, – kalbėjo S. Mickus.

Seimo nariai, socialiniai partneriai ir NŽT atstovai taip pat aptarė savivaldybių vaidmenį, diskutavo dėl riboženklių kontrolės, o prie įsiterpusių sklypų klausimo ketinama grįžti vėliau.