Vilnius. Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) skaičiuoja, kad šiuo metu yra apie 10 tūkst. neįveiklintų žemės ūkio paskirties valstybinių žemės sklypų, dar virš 100 tūkst. ha tokių plotų neįregistruota.

Kaip padaryti, kad žemė būtų naudojama pagal paskirtį, o valstybė gautų lėšų, kiek prie to prisideda laikinas žemės naudojimas trečiadienį svarstyta parlamentiniame Kaimo reikalų komitete.

Situaciją pristačiusi NŽT direktoriaus pavaduotoja Irina Urbonė priminė, kad yra keli teisiniai laikino naudojimo pagrindai: kai žemė rezervuota investicijoms ir ja naudojamasi laikinai iki statybos leidimo išdavimo, kai žemė paimama visuomenės poreikiams ir iki atitinkamo statybos leidimo suteikiama teisė naudotis laikinai.

Jos teigimu, daugiausia klausimų kelia galimybė laikinai naudotis valstybine žeme asmenims, kurie iki 2023 m. gruodžio 31 d. pagal NŽT išduotą leidimą, jame nurodytomis sąlygomis, įgavo teisę vienus metus arba iki sprendimo perleisti nuosavybę, arba iki 2026 m. gruodžio 31 dienos.

I. Urbonė taip pat pateikė skaičius, kurie rodo, kad šiuo metu yra įregistruoti 134 289 (227 824 ha) žemės ūkio paskirties valstybinės žemės sklypai.

„Virš 20 tūkst. ha (įregistruotų valstybinės ž.ū. paskirties žemės sklypų, – red. past.) yra neįveiklinta, bet maždaug pusė jų dabar yra įveiklinimo procese – suformuoti sklypai, bet dar nesudarytos sutartys. 

Neįregistruotos valstybinės žemės plotų suma yra virš 100 tūkst. ha. Jie galėtų būtų naudojami, yra laisvos žemės fonde, prieinami, bet pareiškėjai neišreiškia pageidavimo naudotis šita žeme, nes, kai matote, kiekis yra 573 532, o plotas – 104 048 ha. Tai yra arba labai maži, arba jų konfigūracija labai nepatogi, tai šitie plotai yra labai nepaklausūs ir jais nenori naudotis“, – apie esamą situaciją pasakojo I. Urbonė.

Pasak NŽT direktoriaus pavaduotojos, šiuo metu leidimai laikinai naudotis žeme žemės ūkio veiklai vykdyti yra išduoti ir galioja 5 412 (5 913 ha) plotų, iš kurių 126 yra iki 10 a dydžio, o bendras jų plotas siekia 7,73 ha.

Taip pat yra 1 161 plotų (bendras plotas 1 535 ha), kurie dengiasi su Nekilnojamojo turto registre įregistruotais žemės sklypais. „Tai – galimai jau įregistruoti sklypai, kur išduodamas laikinas naudojimas ir arba žemė paimta visuomenės poreikiams, arba įregistruotas sklypas grįžo į rinką“, – aiškino I. Urbonė.

Anot jos, nuolat atsiranda laisvos valstybinės žemės, nes baigiasi nuomos sutartys, nuomininkai miršta ir nebūna nuomos teisių perėmėjų, nuoma nutraukiama dėl sąlygų pažeidimų, kartais suprojektuotų sklypų atsisakoma ir pan.

Neįveiklintas valstybės turtas

Parlamentinio komiteto narys Arūnas Dudėnas teiravosi, kaip realybėje veikia laikinas laisvos valstybinės žemės naudojimas, nes įstatymai tą kaip ir leidžia, bet iš ūkininkų girdima, kad tas laikinas naudojimas nėra galimas. Jis svarstė, kad, galbūt, dėl to ir yra 100 tūkst. ha, už kuriuos valstybė negauna jokių pajamų, o žemdirbiai negali jų naudoti ir kurti pridėtinę vertę.

Pasak I. Urbonės, įstatymas aiškiai nurodo, kokiomis sąlygomis sutikimas laikinai naudotis gali būti išduodamas. Čia nurodoma, kad leidimas gali būti išduodamas metams arba iki sprendimo perleisti nuosavybę ir ne ilgiau kaip iki 2026 m. gruodžio 31 d. Taip pat nurodoma, kad sutikimai naudotis gali būti išduodami tiems asmenims, kurie naudojo tą plotą iki 2023 m. gruodžio 31 d. Jei tokie asmenys atsisako, ją naudoti gali ūkininko ūkį įregistravę asmenys arba žemės ūkio produkcijos gamintojai, kurių metinės įplaukos iš žemės ūkio produkcijos realizavimo sudaro daugiau kaip 50 proc. visų pajamų. Taip pat įstatymas nurodo ir pirmumo teisės eiliškumą.

A. Dudėnas tikslinosi, ar yra priimami nauji prašymai naudotis laisva valstybine žeme. „Tas naujai... Jei jau yra tas naudojamas plotas, kurio asmuo atsisako ir atsiranda kitų norinčių, tai būtent taip (pagal nuostatas – red. past.) įgyvendinime tą įstatymą“, – aiškino I. Urbonė.

Parlamentaras Bronis Ropė atkreipė dėmesį į pateiktus nenaudojamos valstybinės žemės skaičius ir teiravosi, ar žmonės yra informuojami, kad tokia žemė yra, tuo labiau, kad tarp tos žemės yra ir pievų, ganyklų, dėl kurių kiekio vis iškyla problemų.

NŽT direktoriaus pavaduotoja patikino, kad visa informacija yra skelbiama viešai ir NŽT svetainėje, ir atitinkamose informacinėse sistemose, kai kuri – ir regioninėje spaudoje.

„Norėtųsi, kad NŽT jaustų atsakomybę dėl nenaudojamos valstybinės žemės ir negaunamų pajamų. Jūs neturėtumėte sėdėti ir laukti, kol kažkas ateis, bet kažkaip siūlyti“, – kalbėjo B. Ropė.

Jam antrino ir Seimo narys Kazys Starkevičius. „Karalius nuogas. Ji yra neįveiklinta, skaičiai aiškiai rodo (...) štai jums ir atsakymas. Teisingai kolega sakė, kad ieškojome pievų – kiek čia tų rezervų dar turėjome.

Neįregistruotų plotas yra 104 tūkst. ha – pasižiūrėkime, kokį turime valstybės turtą, jis yra neįveiklintas, o žemdirbiai rajonuose sako, kad trūksta žemės, jie nori ją dirbti. Tikrai čia yra nearti dirvonai“, – kalbėjo K. Starkevičius.

Jis teigė, kad vienas iš sprendimo būdų gali būti jau anksčiau išsakyti siūlymai tuo sklypus asmenims susiformuoti ir už rinkos kainą, pridėjus 10 ar 20 proc. – kiek nuspręs Seimas, įsigyti.

Parlamentaras Viktoras Pranckietis ragino iš lėšų, gautų pardavus vienus sklypus, iškart formuoti kitus, nes, jo teigimu, jei žemę įsigyti nori įmonė, vėliau ji jokiam auditui negali pateisinti pinigų, išleistų svetimos žemės sklypo suformavimui.

Reikėtų plėsti laikiną naudojimą?

Posėdyje kalbėjęs ūkininkas atkreipė dėmesį, kad dažnai neįveiklinti sklypai yra mažyčiai, netinkamos konfigūracijos, dažnai ir apaugę, bet dar ne iki tiek, kad būtų įtraukti į miškų registrą. Tad ūkininkui tenka susimokėti ir už sklypo sutvarkymą, kad jis vėl būtų tinkamas žemės ūkio gamybai, ir tuo pačiu mokėti nuomą.

A. Dudėnas svarstė, kad dažnai sklypų projektavimas labai išsitęsia, tad, galbūt, verta išplėsti laikiną naudojimą, valstybė gautų lėšas, o vėliau būtų pereita prie ilgalaikio naudojimo. I. Urbonės teigimu, klausimą, matyt, reikėtų spręsti kompleksiškai ir iš esmės, jei būtų svarstoma apie platesnį įveiklinimą, galbūt būtų racionalesnis sprendimas dėl pardavimo, kaip jau ir yra siūloma.

Žemės ūkio ministerijos Melioracijos, žemės ūkio žemės ir infrastruktūros departamento direktorė Aura Šalugienė kalbėjo, kad laikinas valstybinės žemės naudojimas ir yra tik laikina priemonė, o sprendimas būtų nuomos sutarčių sudarymas arba pardavimas. Ji taip pat išreiškė abejonę, kaip buvo suskaičiuota NŽT įvardijama kaip neįveiklinta žemė. „Matyt, nevisai ji yra neįveiklinta. Greičiausiai ji yra veikloje, bet tas teisinis būdas yra keblokas. Jei jis apleista – vienas momentas, jei nedeklaruojama – kitas“, – svarstė A. Šalugienė.

Tiek parlamentarai, tiek žemdirbių atstovai sutarė – kad pati NŽT geriausiai žino ir turėtų aiškiai įvardyti, kur stringama, kokios kyla problemos bei kaip jas būtų galima spręsti. Tokią informaciją Kaimo reikalų komitetas ir paprašė pateikti, planuojama prie šio klausimo parlamentinės kontrolės dar sugrįžti.