Vilnius. Kaimo teritorijose nuosavybės teisė į žemę spalio pradžioje atkurta 99,82 proc. prašymuose nurodyto ploto, tačiau galutinai užbaigti šiuos darbus dažnai trukdo ir piliečių pasyvumas, teigia Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) vadovas Laimonas Čiakas.

Kaimo teritorijose nuosavybė atkurta beveik 783 tūkst. piliečių į kiek daugiau nei 4 mln. ha žemės. „Jei viskas toliau seksis sėkmingai, jei išlaikysime tą patį tempą, galime traktuoti, kad šiais metais priimsime esminius sprendimus ir liks tik nereikšmingi dalykai“, - apie galimybę šiemet baigti nuosavybės atkūrimo darbus kaimo vietovėse sako NŽT direktorius Laimonas Čiakas.

Tiek jis, tiek žemės ūkio viceministras Evaldas Gustas išreiškė susirūpinimą, jog yra daugiau kaip 3100 neaktyvių piliečių, norinčių susigrąžinti žemę kaime, kuriems nuosavybę atkurti ir žemę grąžinti neįmanoma dėl kelių priežasčių: jie neatvyksta kviečiami arba neišsirenka sklypo; paveldėtojai nesusitvarko dokumentų ir jų neįmanoma rasti; kartais procesus stabdo vykstantys teismo procesai.

„Norime pasyvius piliečius dar kartą informuoti ir paraginti kuo greičiau kreiptis su prašymais dėl nuosavybės teisių atkūrimo“, - ketvirtadienį spaudos konferencijoje kalbėjo E. Gustas.

Visiškai nuosavybė atkurta Raseinių, Joniškio, Pasvalio, Kupiškio ir Širvintų rajonuose, daugiau problemų kyla Vilniaus (reikia atkurti teisę 1014 piliečiams), Kauno (105), Ignalinos (96), Klaipėdos (79), Trakų (74), Molėtų (51), Alytaus (51) rajonų savivaldybėse. Viceministro teigimu, su probleminiais rajonais dirbama atskirai ir tikimasi, kad paspartinus procesus darbus pavyks baigti laiku.

Žemės ūkio viceministro Evaldo Gusto teigimu, labai svarbu, kad piliečiai, dar nesikreipę dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo, tai padarytų kuo greičiau

Šiemet numatyta užbaigti nuosavybės atkūrimą kaimo vietovėse, tuo tarpu miestuose tam padaryti skirti dar metai. Tačiau ir situacija miestuose sudėtingesnė: nuosavybė atkurta daugiau kaip 88 proc., o liko atkurti 6,14 tūkst. piliečių į 3,42 tūkst. ha. Vadinamųjų pasyvių piliečių miestuose yra 6024. To priežastis - trūksta miestų savivaldybių suformuotų ir nuosavybės teisėms atkurti skirtų žemės sklypų, taip pat negalint grąžinti nuosavybės, ne visi linkę rinktis alternatyvius atkūrimo būdus (kompensacijas, lygiaverčius sklypus kitose teritorijose).

„Miestams dar turime ateinančius metus, tik čia problema didesnė, nes ne vien Nacionalinė žemės tarnyba dalyvauja procese. Esame priklausomi ir nuo savivaldybių administracijų. Jei jos suranda miesto poreikiams nereikalingų sklypų ir gali juos skirti nuosavybės atkūrimui, mes bet kokiu atveju nuosavybės atkūrimą atliksime.  Be abejo, ieškome ir kitų sprendimų“, - kalbėjo L. Čiakas.

Anot jo, numatyta galimybė rinktis sklypus kaimo teritorijose ar miško sklypus, bet vis dėlto žmonės nėra linkę rinktis kitų nuosavybės atkūrimo būdų.

Daugiausia yra likę atkurti nuosavybę Vilniaus (3508 gyventojams), Kauno (954), Palangos (899), Alytaus (142), Šiaulių (86) ir Panevėžio (65) miestuose. Su keliais probleminiais miestais, anot viceministro, dirbama atskirai, ieškoma būdų, kaip būtų galima paspartinti procesus.

Pasak Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus Laimono Čiako, kaimo teritorijose nuosavybės atkūrimas maždaug 75 piliečių gali persikelti į kitus metus

Šiuo metu Seime kelią skinasi teisės aktas, kuriuo numatoma galimybė įpareigoti pilietį rinktis nuosavybės atkūrimo būdą. Pasak viceministro, kalbama apie kaimiškąsias vietoves, kuriose yra pakankamai suprojektuota sklypų.

„Matyt, nauja tvarka nuo naujų metų (galėtų įsigalioti, - red.). Pagal įstatymą pretendentui, turinčiam teisę atkurti nuosavybę, kuris yra pateikęs prašymą, tris kartus bus siūloma pasirinkti ir tik po trijų kartų Nacionalinė žemės tarnyba turės teisę priimti sprendimą apie kompensaciją pinigais“, - aiškino E. Gustas.

NŽT direktoriaus L. Čiako teigimu, tikėtina, kad gali susidaryti iki 1 500-2 000 piliečių, kuriems tokia tvarka bus pritaikyta.

MŪ inf.