Vilnius. Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) tikrinti žemdirbių deklaracijoms vis daugiau naudosis palydovų teikiama informacija.

NMA Žemės ūkio paramos departamento direktorė Enrika Raibytė teigė, kad pernai avansines išmokas iki lapkričio 30 d. gavo 99 proc. pareiškėjų, galutines išmokas iki gruodžio 31 d. pasiekė  97 proc. paramos gavėjų.

Neįrodė teisės į 2 mln. eurų paramą

2017 metais nuotoliniu būdu atlikta 88 proc. patikrų. „Peržiūrėjome atrankos kriterijus, kad tikriesiems ūkininkams mažiau tektų patikrinimų. Pernai beveik dvigubai (nuo 968 iki 436) sumažinome rizikos patikras, kurios nebuvo įtrauktos į planines patikras. Taip pat pavyko patikras pradėti anksčiau: jau kovo mėnesį pradėjome tikrinti vietose, tai paspartino paramos išmokėjimą“, – sakė E. Raibytė.

Pernai sumažėjo dvigubo deklaravimo atvejų: nuo 1008 atvejų 2016 metais iki 228 atvejų – 2017 metais.

Kaip įprasta, buvo tikrinami rizikingi subjektai. „Atrinkti 624 paramos gavėjai (bendras jų žemės plotas 73,5 tūkst. ha, vidurkis – 118 ha), kurių paprašyta pateikti žemės valdymo ir dirbimo dokumentus. Jų nepateikė 14 proc. arba 85 pareiškėjai.

Pareiškėjai dokumentais nepagrindė savo teisių į tiesiogines išmokas už 5 tūkst. ha ir neįrodė savo teisių į Kaimo plėtros programos priemonių išmokas už 1,5 tūkst. ha. „Apsaugota“ paramos už maždaug 2 mln. eurų. Tačiau šie duomenys dar nebaigti iki galo administruoti, dalis pareiškėjų vis dar teikia dokumentus. Gali būti, kad ši suma sumažės“, – tikisi E. Raibytė.

Nustatė rizikos kategorijas

Anot jos, NMA siekia mažinti patikrų skaičių. Orientuojamasi į rizikingų subjektų kategorijas. Šiemet į NMA akiratį pateks tie, kurie deklaruoja didelius pievų plotus; 2017 m. nepateikė valdymo dokumentų; deklaruoja didelius, 2 metus nedeklaruotus plotus; deklaruoja plotus aerodromų teritorijose; yra paminėti žiniasklaidoje kaip fiktyviai ūkininkaujantys; juridiniai asmenys, kurie deklaravo didelius plotus, bet turėjo tik keletą darbuotojų ir mažą apyvartą; deklaruoja didelius valstybinės žemės plotus ir pan.

„Neišsigąskite, jei atitinkate vieną kriterijų, tikrai netikrinsime visų, kurie pavėluotai pateikė paraiškas. Vertinsime, kurie atitinka kelis rizikingumo kriterijus, kurių veikla kelia abejonių“, – teigė E. Raibytė.

2018 metais NMA sieks išlaikyti 90 proc. patikrų nuotoliniu būdu. Į vietą bus važiuojama tik tada, kai norima įsitikinti, kad reikalavimų laikymasi.

Stebės palydovai

NMA remsis ir naujausiomis technologijomis: laukai bus stebimi iš palydovų, tai padės identifikuoti pasėlius, neužsodintus laukus ir pan. Gauti duomenys bus naudojami administruojant paramą.

Šiemet planuojama dar viena naujovė – mobilioji programa išmaniuosiuose telefonuose, kuri leis  vietoje nufotografuoti lauką ir duomenis siųsti tiesiai į NMA. Programa automatiškai fiksuos geografinę padėtį, informaciją susies su konkrečia paraiška ir deklaruotais duomenimis.

NMA priminė, kad siekiantys gauti KPP išmokas turi iki birželio 30 dienos sumokėti įsiskolinimus VMI ir „Sodrai“. Dalyvaujantys pagal MPŪV (Mažiau palankios ūkininkauti vietovės) priemonę turi neišregistruoti valdos iki kitų metų paraiškų teikimo pradžios.

Įvykus force majeure aplinkybėms, reikia apie tai NMA pranešti raštu (kartu pateikiant įrodymo dokumentus) per 15 darbo dienų nuo tos dienos, kurią paramos gavėjas ar jo įgaliotas atstovas gali tai padaryti. Tai padarius vėliau, sankcijų išvengti nepavyks.

Dar viena naujovė, kuri įsigaliojo nuo balandžio mėnesio. Nuo šiol papildomai bus tikrinamas skambinančiojo telefono numeris, kad būtų galima įsitikinti, ar telefono numeris, iš kurio skambinama, sutampa su nurodytu paraiškoje. Jei numeris nesutampa, bus prašoma pateikti pareiškėjo identifikacinį numerį. Juos galima matyti prisijungus prie NMA informacinio portalo arba galima sužinoti atvykus į NMA.

MŪ inf.  ESA (Europos kosmoso agentūra) nuotrauka