Berlynas. „Žaliosios savaitės" parodoje Berlyne laiko veltui neleido Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Andriejus Stančikas. Susitikimuose su kitų šalių politikais buvo aptarti jautrūs klausimai - klimato kaita, ūkininkų parama po 2020-ųjų, saugikliai, taikomi žemei įsigyti.

Europos Komisija 2015 m. paskelbė, kad Lietuvos reikalavimai dėl saugiklių, taikomų žemei įsigyti, yra diskriminaciniai ir pradėjo pažeidimo procedūrą dėl Lietuvoje galiojančių nuostatų, kaip nesuderinamų su Europos Sąjungos įsisteigimo laisvės ir laisvo kapitalo judėjimo principais.

Seimo KRK pirmininkas A. Stančikas su tuo nesutinka. „Patys vokiečiai kalba, kad žemės pardavimas yra didžiulė problema ir reikia kažką daryti, nes Vokietijoje didžiulės korporacijos superka žemes. EK mano, kad visi saugikliai taikomi tik užsieniečiams, bet yra ne taip - jie taikomi visiems, ir lietuviams, kurie nori įsigyti žemės, taip pat. Galbūt tos taisyklės, kurias esame sukūrę, ir nėra tobulos, galbūt kai kurių nuostatų galima atsisakyti, bet tikrai ne visko", - kalbėjo A. Stančikas.

Lietuvos poziciją palaiko ir europarlamentaras Bronis Ropė, ją išsakęs EK pareigūnams. Ir, pasak, A. Stančiko, jis turi sąjungininkų, kurie padės tą klausimą spręsti. „Manau, kad kol kas tikrai nereikia skubėti rodyti paklusnumo", - teigė Seimo KRK pirmininkas, nors neatmetė galimybės, kad Lietuva gali sulaukti sankcijų.

Ši tema buvo paliesta ir Berlyne vykusiame Baltijos ir Vyšegrado šalių atstovų susitikime, kuriame daug kalbėta ir apie būsimąjį naują finansinį laikotarpį po 2020 metų, tartasi dėl bendros žemės ūkio politikos formavimo, mažesniųjų bandymą daryti įtaką didžiosioms valstybėms, galimybę kurti draudiminį fondą. Pasak A. Stančiko, beveik niekas neabejoja, kad naujojo BŽŪP laikotarpio lėšų paketas bus mažesnis negu šio laikotarpio, todėl bus labai svarbu paramos pinigus naudoti tikslingai. Todėl svarstyta, ar teisinga dviejų ramsčių (tiesioginių išmokų ir kaimo plėtros) žemdirbių rėmimo schema.

„Visi sutinka, kad kažkiek pinigų Kaimo plėtros programai reikia skirti, bet ji labiau susijusi ne su parama ūkininkams, o su gyvenimo kokybės gerinimu. O dėl tiesioginių išmokų už dirbamus plotus, pasėlius ir t. t. diskutuota, kad gal verta imti pavyzdį iš amerikietiškojo modelio - draudiminės sistemos. Draudimo fondas būtų reikalingas tuo atveju, jeigu tam tikros produkcijos kaina, pavyzdžiui, pieno, kristų pasaulinėse rinkose, o ne dėl ūkininkų kaltės. Nors kai kurie Baltijos ir Vyšegrado šalių kolegos mano, kad didžiosios valstybės su tuo nesutiks, manome, kad reikia pabandyti, reikia dirbti tuo klausimu. Būtų viskas aišku - kainai nukritus iki tam tikros ribos, kaip buvo su pienu, įsijungtų kompensavimo mechanizmas. Panašus modelis veikia Amerikoje", - įspūdžiais iš susitikimo ir naujomis Europos žemės ūkio politikų idėjomis dalijosi Seimo KRK pirmininkas.

Jo manymu, tokios paramos administravimas būtų aiškus ir paprastas. Jeigu ūkininkas pats nemoka ūkininkauti, tai jo bėdos, o esant globalioms problemoms suveiktų draudimo schema.

Baltijos ir Vyšegrado šalių atstovų susitikime taip pat dėmesio buvo skirta klimato kaitai: kaip šis procesas gali atsiliepti žemės ūkiui ir ūkininkams, kokie klimato išsaugojimo procesai vyks po 2020 metų? Pasak A. Stančiko, kiekvienas žemės ūkio sektorius žiūri labiau savo interesų, todėl visi susitikime dalyvavę politikai sutarė, kad į šį procesą būtina įtraukti mokslą, kad visi skaičiavimai būtų pagrįsti moksliniais tyrimais ir kuo mažiau vietos liktų spekuliacijoms.

MŪ inf.