Vilnius. Žemės ūkio ministerija teigia, kad melioracijos klausimai šiuo metu gvildenami suburtoje darbo grupėje, o konkretūs siūlymai, kaip tvarkyti šią sritį, teisės aktų pavidalu Seimą turėtų pasiekti rudenį.

Išspręsti melioracijos problemas ir finansavimą bandė ne viena Vyriausybė bei Seimas. Trečiadienį nuotoliniame Seimo Kaimo reikalų komiteto posėdyje žemės ūkio viceministras Donatas teigė, kad šioje darbo grupėje yra įvairių svarstymų. Planuojama, kad rudenį turėtų būti jau konkretūs siūlymai dėl melioracijos įstatymo bei ir „veiksnaus finansavimo modelio“.

Anot jo, ankstesni siūlymai dėl finansavimo buvo „kiek sofistikuoti, bandant atskirti privačia nuosavybe valdomas sistemas nuo valstybinių“. Tad dabartinėje darbo grupėje norima parengti kuo paprastesnę sistemą su kuo mažesniais administravimo kaštais, finansuojami galėtų būti tiek privačioje, tiek valstybės nuosavybėje esantys melioracijos įrenginiai.

D. Dudučio teigimu, šiuo metu ryškėjo kelios alternatyvos, aktyviai diskutuojama dėl trijų. Viena jų – naudoti valstybės biudžetą bei europinę paramą. „Ji (parama, - red.) tikrai bus. Bendroje sumoje numatoma beveik 80 mln. eurų iki 2027 metų, bet, aišku, puikiai suvokiame, kad valstybės biudžetas pilna imtimi netenkina. Numatyta europinė parama tenkina tik iš dalies“, - kalbėjo žemės ūkio viceministras.

Antroji alternatyva – jau ankstesniame įstatymo projekte aptarta sistema, kai lėšos būtų renkamos papildomai apmokestinant melioruotos privačios, valstybinės ar miško žemės naudojimą. „Įmanomas dalykas, tačiau administravimas pakankamai sudėtingas. Neatmestinas, svarstytinas, žiūrime, kaip jį galime maksimaliai supaprastinti“, - teigė D. Dudutis.

Trečioji alternatyva, anot jo, būtų paprastai administruojama, tačiau jau dabar aišku, kad sulauktų nemažo pasipriešinimo. Pagal ją lėšos būtų renkamos apmokestinant tiesiogines žemės ūkio naudmenų išmokas bei perkeliant dalį lėšų iš specialiosios miškų ūkio finansavimo programos. Visa tai būtų nukreipiama į specialiąją melioracijos programą.

„Šioje vietoje matome labai nesudėtingą administravimą, labai paprastą būdą generuoti ir kaupti lėšas specialiojoje biudžetinėje melioracijos reikmių tenkinimo programoje“, - kalbėjo viceministras. 

Lėšos būtų kaupiamos ir galėtų būti naudojamos išimtinai tik melioracijos reikmėms, nereiktų steigti atskiro fondo. D. Dudutis sutiko, kad bet koks papildomas apmokestinimas sulauktų ir nerimo, ir pasipriešinimo. Taip pat jis teigė, kad galimos ir minėtųjų trijų alternatyvų modifikacijos, jas išdiskutavus ir aptarus, platesniam svarstymui bus pateiktos rudenį, bet kol kas „apie smulkesnes detales per ankstyva kalbėti“.

Posėdyje tiek Seimo nariai, tiek socialiniai partneriai vardijo melioracijos problemas, tad parlamentinio Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Viktoras Pranckietis pasiūlė apsvarstyti galimybę šia tema surengti atskirą plačią diskusiją, vos tik tai padaryti leis karantino suvaržymai.

MŪ inf.