Basf 22 07 19 Lytagra 22 07 04
Agropolitika
Mažesnis pelningumo rodiklis vargu ar išgelbės
Asociatyvi pixabay.com nuotr.

Vilnius. Ūkiams, kurie nukentėjo nuo pandemijos ir pretenduoja į paramą, siūloma taikyti švelnesnius paraiškų vertinimo kriterijus, t. y. užteks, kad jų grynojo pelningumo rodiklis siektų 1 proc., praneša Žemės ūkio ministerija (ŽŪM). Vis dėlto mokslininkų nuomonė verčia abejoti, ar toks sprendimas išgelbės nukentėjusius ūkius.

Sumažintas rodiklis būtų taikomas ne visiems, o tiems, kurie, anot ŽŪM, yra labiausiai nukentėjo nuo COVID-19 pandemijos, patyrė daug nuostolių ir nebegali pasiekti šiuo metu būtino 2 proc. ūkio pelningumo rodiklio

Grynojo pelningumo rodiklis – vienas svarbiausių projektų atrankos kriterijų, pretenduojant į paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) priemones. 

Bioversija 22 02 02

Mažesnė grynojo pelno rodiklio reikšmė būtų taikoma 2014–2020 m. KPP priemonėms, kurias įgyvendinant gali dalyvauti kiaulininkystės ir daržininkystės sektoriuose pirmine žemės ūkio produktų gamyba užsiimantys žemdirbiai. Taip pat ir paukštininkystės sektoriui, įskaitant paukščių laikytojus, kiaušinių gavybą, pakavimą ir (ar) perdirbimą.

Šiuose sektoriuose veikiantys žemdirbiai, patyrę nuostolių dėl pandemijos, galėtų kreiptis dėl paramos žemės ūkio valdoms modernizuoti, žemės ūkio produktams perdirbti, jaunųjų ūkininkų įsikūrimui, smulkiųjų ūkio subjektų bendradarbiavimui bei trumpoms tiekimo grandinėms ir vietos rinkoms skatinti vietos lygmeniu.

Kitų sektorių subjektams taikoma grynojo pelningumo reikšmė nekeičiama ir turi būti didesnė arba lygi 2 procentams.

Mažai tikėtina, kad sprendimas palengvins sąlygas

VDU Žemės ūkio akademijos Taikomosios ekonomikos, finansų ir paskaitos katedros prof. dr. Vilija Aleknevičienė komentuodama situaciją portalui manoūkis.lt priminė, kad grynojo pelningumo rodiklis parodo, kiek grynojo pelno uždirbama vienam pardavimo pajamų ir dotacijų, susijusių su pajamomis, eurui.

Skaičiuojant grynąjį pelną pridedamos dotacijos, susijusios su pajamomis. Ekonomiškai gyvybingo ūkio grynojo pelningumo rodiklis turi būti ne mažesnis kaip 2 procentai.

Be grynojo pelningumo rodiklio ekonominiam gyvybingumui vertinti naudojami dar du rodikliai: skolos, kuris turi būti ne didesnis kaip 0,60, ir paskolų padengimo , kuris turi būti ne mažesnis kaip 1,25. Abu šie rodikliai matuoja finansinę riziką. 

Žemės ūkio sektoriuje veikiančių verslo organizacijų (žemės ūkio bendrovių ir žemdirbių ūkių) finansinė rizika santykinai žemesnė nei kituose ekonomikos sektoriuose. Tai lemia du pagrindiniai veiksniai: aukšta verslo rizika ir konservatyvesnis požiūris valdant riziką. Dėl šios priežasties ūkiai be didelių pastangų tenkina finansinei rizikai keliamus reikalavimus.

„Pavyzdžiui, Ūkio apskaitos duomenų tinklo (ŪADT) duomenimis, 2019 m. daržininkystės ir sodininkystės žemdirbių ūkiuose vidutinis skolos rodiklis buvo 0,15, o mišriuose ūkiuose, vyraujant paukščiams – 0,22.

Vidutinis skolos rodiklis visų tipų žemdirbių ūkiuose svyravo nuo 0,11 iki 0,24. Kai skolos rodiklis žemas, paskolų padengimo rodikliai įprastai būna aukšti. Taigi, liberalizuoti finansinei rizikai keliamus reikalavimus nebėra prasmės. Lieka tik grynojo pelningumo rodiklis“, – sako prof. dr. V. Aleknevičienė.

Pasak jos, ūkis laikomas gyvybingu tol, kol geba dirbti pelningai, todėl grynojo pelningumo rodiklis negali būti neigiamas. Dėl šios priežasties Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos valdymo komiteto sprendimas sumažinti minimalią grynojo pelningumo rodiklio reikšmę nuo 2 iki 1 proc. kiaulininkystės ir daržininkystės sektorių subjektams, vykdantiems pirminę žemės ūkio produktų gamybą, ir paukštininkystės sektoriui yra logiškas. Nepaisant to, žemdirbių ūkių jautrumas tokiam pokyčiui tikėtinas mažas.

ŪADT duomenimis, 2019 m. vidutinis grynasis pelningumas daržininkystės ir sodininkystės žemdirbių ūkiuose buvo 2,02 proc., o mišriuose ūkiuose, vyraujant paukščiams – 0,25 procento.

Atkreiptinas dėmesys į du faktus. Pirma, tai yra vidutiniai rodikliai, todėl nemažai ūkių turi mažesnį grynąjį pelningumą. Antra, dėl pandemijos sumažėjus pardavimo pajamoms, grynasis pelnas mažėja dar sparčiau, nes dalis sąnaudų pastoviosios.

„Tai suponuoja išvadą, kad 2020–2021 m. grynojo pelningumo rodikliai ne tik gerokai sumažėjo, bet ir tapo neigiami, todėl mažai tikėtina, kad šis sprendimas palengvins ekonominio gyvybingumo rodiklių taikymo sąlygas ir supaprastins paramos gavimo sąlygas subjektams, patyrusiems nuostolių dėl COVID-19 viruso epideminės situacijos“, – portalui manoūkis.lt komentavo prof. dr. Vilija Aleknevičienė.

Šaltinis: MŪ, ŽŪM inf.
Gudinas - mobilioji apacia 21.03.14

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Norėdami parašyti savo nuomonę – prisijunkite.

Taip pat šia tema skaitykite
Skaitomiausios naujienos
Verslo informacija
Apklausa
Ar Lietuvos žemės ūkis geba prisitaikyti prie klimato kaitos?
Visos apklausos