Vilnius. Parlamentinis Kaimo reikalų komitetas pritarė Vyriausybės programos ataskaitai jų kuruojamais klausimais. Vis dėlto posėdyje nestigo kritikos tiek darbams, kurie nurodyti kaip atlikti, tiek ateities kryptims.

Antradienį ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė Seimui pateikė 2021 m. Vyriausybės veiklos ataskaitą. Parlamentiniame Kaimo reikalų komitete žemės ūkio srities punktus pristatė Žemės ūkio ministerijos kancleris Valdas Aleknavičius.

Kaip atliktus darbus jis įvardijo tai, kad pernai pasiektas politinis susitarimas dėl Bendrosios žemės ūkio politikos reformos, parengtas Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginis planas.

Kalbėta ir apie pradėtą kelių įmonių jungimąsi: rengiamasi konsoliduoti Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centrą (ŽŪIKVC), Valstybės žemės fondą bei Distancinių tyrimų ir geoinformatikos centrą „GIS-Centras“.

Tarp nuveiktų darbų minimos ir išplėstos lietuviškos produkcijos eksporto galimybės: susitarimas su JAV dėl platesnio lietuviškų mėsos produktų eksporto, leidimas į Taivaną eksportuoti vartoti skirtus lietuviškus kviečius, miežius, avižas ir žirnius.

Ataskaitoje – ir ekologiškų bei pagal nacionalinę žemės ūkio ir maisto kokybės sistemą pagamintų produktų vartojimo skatinimas, palengvintos sąlygos tokiais produktais maitinti vaikus.

Priminta, kad parengtas naujas Valstybės rezervo įstatymo projektas, turintis užtikrinti apsirūpinimą maistu krizės atveju. 

V. Aleknavičius kalbėjo ir apie tai, kad atverti kai kurie ŽŪIKVC, Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) bei kitų įmonių duomenų rinkiniai.

„Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) yra tarp keturių ministerijų, labiausiai sumažinusių administracinę naštą“, – sakė kancleris, tačiau Seimo nario Juozo Baublio paprašytas įvardyti, kaip tai palengvino gyvenimą ūkininkams, vis dėlto negalėjo paaiškinti.

ŽŪM kanclerio teigimu, šių metų veiklos prioritetai – baigti derybas dėl strateginio plano ir parengti sumanių kaimų plėtros koncepciją.

Ketinama sukurti trumpųjų maisto tiekimo grandinių klasterį, parengti ir patvirtinti teisės aktus, nustatančius tvarios gamybos žemės ir maisto ūkio bei žuvininkystės sektorių kriterijus, siekiant įtvirtinti tvarų ūkininkavimą kaip prioritetinę kryptį.

Seimo narys Vigilijus Jukna tarp prioritetinių veiklų pasigedo gamybos skatinimo ir didinimo. Trūkumus vardijo ir parlamentaras Kęstutis Mažeika klausdamas, kur yra žemės ūkio ministras, kai reikia atsiskaityti už nuveiktus darbus.

„Apmaudu, kad nėra ministro, nes jo, kaip vadovo, yra atsakomybė atsiskaityti. Turbūt jam gėda čia būti, nes pagal tai, ką išgirdau, tikrai gėda.

Per tiek metų, turbūt, pirmą kartą matome ataskaitą, kurioje nieko realaus nėra. (...) Nieko apčiuopiamo, kas liestų žemės ūkį, žemdirbius, verslą. Suprantu, kad yra kiti prioritetai, jūsų ministerijos vadovybės sumanymai, bet tai tikriausiai niekaip nesusiję su žmonių poreikiais ir lūkesčiais kaimuose.

Norėtųsi, kad iš kosmoso grįžtumėte į realybę, padarytumėte ką nors apčiuopiamo, jog nebūtų gėda...“ – kalbėjo K. Mažeika pridurdamas, kad tikrai ne kancleris yra „tas veidas, kuris turėtų prisiimti atsakomybę“.

V. Aleknavičius tikino, kad žemės ūkio ministras turėjo suplanuotą vizitą į Estiją, nors Komiteto vadovas teigė, kad ministro darbotvarkėje to nėra.

Kritiką ataskaitai žėrė ir Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos pirmininkas Saulius Daniulis. Jo manymu, vargu ar šiam ministrui derėtų prisiimti ekologinį vaikų maitinimą kaip pasiekimą, nes „ne ši ministerija ir ne su šiuo vadovu tai pradėjo“. Be to, tam, kas pasiekta, jau irgi kyla grėsmė, nes finansavimas tam nė kiek nedidėja, o kainos auga. Stingant paramos, tikėtina, darželiai ims trauktis iš programos. 

Skeptiškas dėl nuopelnų mažinant administracinę naštą buvo Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos generalinis direktorius Jonas Sviderskis, kuris priminė mėšlo tvarkymo reikalavimus.

Kaip ŽŪM sekasi mažinti pajamų atskirtį tarp miesto ir kaimo, kas užsibrėžta programoje, klausė ir Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Raimundas Juknevičius.

„Ministras iš pradžių teigė, kad linininkystės atgaivinimo problema jau išspręsta, nes ji mirė valdant kitiems ministrams. Klausimas – kiek tokių mirusių sektorių ministras ketina perduoti būsimiems ministrams? Gal yra planas?“ – retoriškai klausė R. Juknevičius. Tiek šis, tiek dauguma ankstesnių posėdyje nuskambėjusių klausimų ir liko retoriniais.

Vis dėlto parlamentinis Kaimo reikalų komitetas trims Seimo nariams susilaikius, keturiems balsavus už, žemės ūkio dalies ataskaitai pritarė.

„Pritarimas aiškiai politinis“, – po balsavimo reziumavo Komiteto pirmininkas Viktoras Pranckietis.