Kaunas. Žemdirbių atstovai iš Seimo rinkimus laimėjusių partijų tikisi ne tik tęstinumo ir stabilumo žemės ūkio politikoje, bet ir aiškesnės krypties kur link eisime, išsamesnio dialogo, didesnės pagarbos ūkininkams bei prioriteto visam šalies žemės ūkiui.

Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Jonas Talmantas portalui manoūkis.lt sakė, jog žemdirbiams svarbiausi klausimai yra susiję su šalies Kaimo plėtros, naujo Bendrosios žemės ūkio politikos laikotarpio programomis.

„Svarbiausia, kad būtų tęstinumas, kad nebūtų kaitaliojami įstatymai. Jeigu kiekviena nauja valdžia vėl pradės viską keisti, tai bus negerai. Aišku, svarbu ir tarpusavio susikalbėjimas. Būtinas ūkininkų įvaizdžio gerinimas, o ne žemdirbių pravardžiavimas runkeliais, gyvulių ūkiu ir pan., smulkių su stambiais, miesto su kaimu priešinimas. Nenorėtume, kad tai vyktų.

Turėtų būti vykdoma visiškai kitokia politika. Pasaulyje vietos visiems turi užtekti: ir smulkiems, ir vidutiniams, ir chemizuotiems, ir ekologiniams, ir dirbantiems pagal ES Žaliąjį kursą. Vis dėlto eksportą, pridėtinę vertę sukuria didieji, o ne mažieji. Mažieji - tai yra socialiniai ūkiai“, - sakė J. Talmantas.

„Kokia pažanga, kai pasikeitė trys žemės ūkio ministrai“

Panašias mintis išsako ir Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos generalinis direktorius Jonas Sviderskis: žemės ūkiui svarbiausia – pastovios ir aiškios ateities gairės, kurios nesikeistų kas ketverius metus.

„Programos neturi būti rengiamos „į stalčių“, deja, kol kas taip buvo ir dėl to žemės ūkis Lietuvoje traukėsi. (...) Kokia gali būti pažanga, jeigu per šitą kadenciją pasikeitė trys žemės ūkio ministrai? Strategija, kuri buvo nubrėžta, praėjusios ir dar prieš tai buvusių vyriausybių, turi būti tęstina, tolygiai vystoma“, – BNS sakė J. Sviderskis.

Jis taip pat atkreipė dėmesį, jog tikisi, kad požiūris į ūkininkus bus pagarbesnis nei buvo iki šiol.

„Tikimės iš valdžios žmonių, kad nebus deklaruojama, jog žemės ūkis Lietuvoje yra išlaikytinių vietoje, nes tikrai taip nėra. Žemės ūkis išmaitino ir išmaitins savo tautą, todėl ir žemės ūkyje dirbantys tikisi didesnės pagarbos negu buvo iki šiol“, – sakė J. Sviderskis.

Laukia aiškesnės krypties, kur link eisime

Lietuvos grūdų augintojų asociacijos pirmininkas Aušrys Macijauskas portalui manoūkis.lt sakė, jog visų pirma tikisi, kad pagaliau galbūt bus formuojama aiški ir kryptinga žemės ūkio politikos strategija, kurios pastaraisiais metais žemdirbiai nematė.

„Pastaruoju metu vyko kažkokia nenormali kova, buvo juntamas didžiulis žemdirbių bendruomenės susiskaldymas, stambiųjų ir smulkiųjų ūkių takoskyra, kurią politikai savo pareiškimais vis didino. Buvo kažkoks noras apriboti stambųjį agroverslą gauti paramą ar naikinti lengvatas, tuo pačiu metu tokie žingsniai grasino paliesti ir smulkius bei vidutinius ūkius. Nuolatinis politikų ginčas dėl to, koks tas žemės ūkis turėtų būti ateityje, aiškumo nebuvimas išvargino žemdirbius“, – sakė A. Macijauskas.

Pasak LGAA pirmininko, iš naujos valdžios grūdininkai tikisi daugiau aiškumo, aiškesnės krypties, kur link Lietuvos žemės ūkis eis.

„Vien tos krypties nustatymas būtų didelis gėris, nes iki šiol tai to nebuvo, buvo tik blaškymasis. Be to, jautėme aukščiausio rango kai kurių politikų nusišalinimą nuo sprendimų priėmimo. Manyčiau, kad valdančiosios koalicijos partijų vadovai neturėtų šalintis nuo sprendimų priėmimo, aktyviai dalyvauti politikoje, tiek žemės ūkio politikos formavime“, – sakė A. Macijauskas.

Pasak jo, pagrindinė nueinančios valdžios blogybė buvo, kad valstiečių/žaliųjų lyderis buvo nusišalinęs nuo sprendimų.

„Viena vertus, tai suprantama, nes jis turėjo galimą interesų konfliktą, bet kita vertus, tai nepadėjo Lietuvos žemės ūkiui. Tikimės, kad dabar sprendimai bus aiškesnis, bus užduota tam tikra kryptis, kad bus išlaikomas dialogas su socialiniais partneriais. Visos dabartinės į valdančiąją daugumą pretenduojančios partijos prieš rinkimus nuolat pabrėžė, kad jos šnekėsis, bus dialogas. Va, to išsamesnio dialogo mes ir tikimės“, – sakė grūdų augintojų atstovas A. Macijauskas.

Jis dar pridurė, kad į naują valdžią žiūri su viltimis, nes žemdirbiai vis dar prisimena, jog 2008-2012 konservatorių valdymo metai buvo vieni sėkmingiausių žemės ūkiui per Nepriklausomybės laikotarpį.

„Norėtume, kad žemės ūkis būtų prioritetas“

Lietuvos žemės ūkio tarybos (LŽŪT) pirmininkas ir Lietuvos pieno gamintojų asociacijos prezidentas Jonas Vilionis portalui manoūkis.lt sakė, jog iš naujos valdžios pirmiausiai tikimasi, kad pagaliau mūsų ūkiams bus suvienodintos sąlygos su kitų šalių žemdirbiais.

„Mes už pieną, kitą produkciją gauname pačias mažiausias kainas ES, o kartu ir mažiausias išmokas. Norėtume, kad nebūtų ūkiams uždėtos pačios griežčiausios su aplinkos apsauga susijusios sąlygos ir visokie draudimai. Visą laiką mūsų biurokratai eina ES priekyje - uždraust, atimt ir nubaust! Kasmet iš ūkių dešimtis milijonų išmokų atima dėl įvairių sankcijų. Jau liko apmokestinti tik žolę, nes už mėšlą, už vandenį, plėveles jau apmokestinta“, – portalui manoūkis.lt sakė J. Vilionis.

Pasak LŽŪT vadovo, reikia tokio žemės ūkio ministro, kuris sugebėtų ne tik vykdyti savo partijos politiką pagal partinę liniją, bet išlygintų mūsų ir kitų ES šalių žemdirbių konkurencines sąlygas.

„Dabar prioritetus atiduoda Ignalinos atominei, geležinkeliams, Sanglaudos fondui, o žemės ūkiui kasmet mažinamos lėšos, tiek kofinansavimo, tiek išmokos, nes hektarų plotas didėja, bazinė išmoka ta pati likus. Dėl to kiaulių praktiškai nebeliko, karvių kasmet mažėja. Dabar jau mažiausioje parduotuvėje yra lenkiško pigaus pieno. Tai kaip mes, gaudami mažiausias išmokas, mažiausias kainas, galime išgyventi? Reikia, kad sutvarkytų prekybos tinklus. Dabar jie užsideda didžiulius antkainius, o ūkininkui nieko nebelieka“, – žemdirbių bėdas vardijo J. Vilionis.

Jis dar kalbėjo apie ūkio tęstinumo problemą, naujų ūkių kūrimąsi. Pasak J. Viliono, dabar jau nerasi jauno ūkininko, kuris ryžtųsi imti kreditus ir statyti naują fermą, kurti pieno ūkį.

„Visoms valdžioms sakau tą patį, o šiemet ir korona virusas tą parodė - nėra didesnio ginklo žmonijai negu maistas. Dvi dienos karantino, ir parduotuvės liko apytuštės. Galime dainuoti, šokti, kai pilnas skrandis. O jeigu ne?.. Jeigu ūkių mažės, už ką Lietuva pirks ateityje importinį maistą? Jeigu uždaro sienas, apriboja importą? Na, ir ką daryt?“ - retoriškai klausė J. Vilionis.

Todėl jis ragina naują valdžią, kad teisingai paskirstytų DNR plano lėšas, nes kol kas dauguma lėšų numatoma pramonei, o žemės ūkiui tik labai maža dalis.

„Manau, kad Kazys Starkevičius, jeigu ryžtųsi būti žemės ūkio ministru, tai daug ką išspręstų. Jis nebijo ir į Briuselį nuvažiuoti. Mes norėtume, kad žemės ūkis valdžiai būtų prioritetas“ - pridūrė J. Vilionis.

MŪ, BNS inf.