Vilnius. Parlamentinio kaimo reikalų komiteto (KRK) nariai teigia, kad Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) neturi plano, kaip padėti žemdirbiams siaučiant energetikos krizei, o ministras vengia tiesioginių diskusijų su Seimu.
Žemės ūkio viceministras Paulius Astrauskas trečiadienį nuotoliniame posėdyje pristatė, kokia pagalba paukštininkystės ir kiaulininkystės sektoriams suteikta remiantis vadinamuoju karo komunikatu, priminė apie taikytus finansinius instrumentus, teigė, kad parama turėtų pasiekti ir sodininkus, pasakojo, kokios investicinės priemonės sunkumus patiriantiems sektoriams bus prieinamos pagal Strateginį planą.
Vis dėlto Seimo nariai pasigedo konkrečių priemonių, kurios būtų taikomos jau dabar. „Šiandien neišgirdau nė vienos konkrečios priemonės iš Žemės ūkio ministerijos (nors to prašyta raštu), kaip galėtų pagelbėti energetikos kainų parklupdytam žemdirbiui. Priemonių planas, kurį perskaitė viceministras, neįdomus ir neaktualus – vakarykštė diena. (...) Vakar pavalgęs rytoj sotus nebūsi“, – kalbėjo KRK pirmininkas Viktoras Pranckietis.
Jis priminė, kad apie priemones viceministro jau teirautasi praėjusios savaitės pabaigoje, per ŽŪM vykusį bendrą Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos ir Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) prezidiumų posėdį.
Konkrečių klausimų sulaukė ne tik Žemės ūkio, bet ir Energetikos ministerijos atstovai, tačiau atsakymų trečiadienio posėdyje buvo nedaug.
Viceministras P. Astrauskas teigė, kad sprendimas kompensuoti išaugusius energijos kaštus turi būti horizontalus, ne vienos ministerijos lygio, nes, anot jo, tų pačių problemų kyla ir miesto kepyklėlei, ir kaimo fermai.
Posėdyje dalyvavę žemdirbių ir maisto pramonės atstovai prašė nedelsti ir sprendimus priimti dabar. „Laužome ietis dėl kiekvieno Strateginio plano punkto, bet gal jo nereikės – nebesulauksime“, – apie kelis kartus išaugusias elektros sąskaitas kalbėjo LŪS vicepirmininkas Marijus Kaktys.
Aiškaus atsakymo prašė ne vienas sektoriaus atstovas. „Gal galime pasikviesti premjerę ir gauti aiškų atsakymą – bus parama ar ne. Jei teks užsidaryti, tai reikia daryti dabar, o ne tada, kai neapmokėtos sąskaitos bus dar didesnės“, – kalbėjo Paukštininkystės asociacijos direktorius Gytis Kauzonas.
Praėjusią savaitę paukštininkystės verslo atstovai pareiškė, kad be valstybės paramos verslas nesulauks kitų metų, pagalbos kreipėsi ir kitos maisto pramonės asociacijos.
KRK nusprendė šį klausimą pratęsti kitame posėdyje.
Taip pat šia tema skaitykite
-
Politikai sutaria – biurokratijos turi mažėti
2024-12-06 -
Kokių grėsmių lietuviai įžvelgia ES ir „Mercosur“ prekybos sutartyje
2024-12-05 -
Mažins finansinę naštą žemės ūkyje naudojamo transporto valdytojams
2024-12-04
Skaitomiausios naujienos
-
Nustatyti tiesioginių išmokų dydžiai už 2024 metus
2024-11-15 -
Žemdirbiai galės įsigyti besiribojančią žemės ūkio paskirties žemę
2024-11-13 -
Pradedama mokėti likusi išmokų dalis
2024-12-02
(0)