Basf m1 2024 06 14
Agropolitika
Kailinių žvėrelių augintojai išeina protestuoti prie Seimo

Vilnius. Seimas skubinamas uždrausti kailinių žvėrelių verslą tinkamai neįvertinus tokio sprendimo poveikio ir nediskutavus su ūkininkais dėl adekvačių fermų uždarymo kaštų, teigia Lietuvos žvėrelių augintojų asociacija.

Šiandien prie Nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos Vilniuje ūkininkai, auginantys kailinius žvėrelius, padedami ir palaikomi kitų šakų žemdirbių, organizuoja piketą prieš Seimo ir Vyriausybės sprendimą drausti visą ūkio šaką. Žemdirbiai piktinasi, kad šis sprendimas skubinamas tinkamai neįvertinus poveikio ir nediskutavus su ūkininkais dėl adekvačių fermų uždarymo kaštų.

Draudimą numatančios teisės aktų pataisos skinasi kelią Seime: nors prieš draudimą pasisakė parlamentinis Kaimo reikalų komitetas, tam jau yra pritaręs pagrindiniu paskirtas Aplinkos apsaugos komitetas. 

Bioversija 2024 04 26 m7

Pradinį sprendimą draudimo auginti kailinius žvėrelius Seimas numatęs priimti šiandien.

Augintojų peticija

Lietuvos žvėrelių augintojai parengė peticijos dėl Seimo ir Vyriausybės siūlymo drausti auginti gyvūnus dėl kailio projektą. Jame pabrėžiama, kad kailinių žvėrelių auginimas ilgą laiką Kaimo plėtros programoje buvo įvardyta kaip prioritetinė gyvulininkystės šaka, todėl augintojų teisėti lūkesčiai buvo ir tebėra galimybė užsiimti didelę pridėtinę vertę kuriančia veikla kaimuose, kur nėra daug alternatyvių pajamų šaltinių.

Ilgus metus augintojai investavo į savo ūkius, pirko techniką, statė gyvūnų laikymo sistemas, pašarų gamybos ir kailių perdirbimo cechus. Jų parduoti ar pritaikyti kitai veiklai neįmanoma. Didžioji dalis investicijų padaryta iš augintojų nuosavų lėšų, paskolų, o ne iš ES investicijų.

Todėl valdžios prašoma aiškiai įvardyti:

  1. Kodėl įstatymas, iš esmės keičiantis teisinį reguliavimą, svarstomas be poveikio vertinimo?
  2. Koks teisinis ir finansinis mechanizmas numatytas dėl ūkininkų negautų pajamų?
  3. Iš kokių lėšų bus mokamos išeitinės kompensacijos samdomiems darbuotojams?
  4. Kaip bus vertinamas mūsų ūkių ilgalaikis turtas, kuris taps bevertis įsigaliojus įstatymui?
  5. Kas bus atsakingas už ūkinių pastatų, infrastruktūros, nebetinkamų jokiai kitai žemės ūkio veiklai, griovimą ir utilizavimą?
  6. Kodėl Lietuva, pati neturėdama racionalaus ir konkretaus visos šakos uždarymo plano, nelaukia bendro Europos Komisijos sprendimo dėl kailinių žvėrelių auginimo veiklos, kuriame turi būti numatyti bendri pasitraukimo iš ūkininkavimo kompensavimo mechanizmai?

Kailinių žvėrelių sektoriaus reikšmė ekonomikai

Lietuvos žvėrelių augintojų asociacijos (LŽAA) duomenimis, Lietuvoje auginama apie 1 mln. kanadinių audinių ir kelios dešimtys tūkstančių šinšilų. Anot jų, ūkiniai žvėreliai yra bemaž tris keturis kartus didesni už savo laukinius protėvius, jų kailis neatsparus vandeniui, pagal elgseną selekcijos metu atrinkti ramūs, smalsūs ir neagresyvūs gyvūnai, kurie nejaučia streso uždaroje erdvėje.

Lietuva dėl tinkamo klimato ir specialistų kompetencijos pastaraisiais metai pripažinta viena iš lyderiaujančių pasaulyje audinių kailių eksportuotojų kiekio ir kokybės prasme. LŽAA duomenimis, pakilus rinkai šalyje užauginama apie 5 proc. Europos ir 2,5 proc. pasaulio audinių kailių produkcijos. O tai atneša nuo 50 iki 100 mln. Eur eksporto pajamų.

„Versli Lietuva“ eksporto apžvalga rodo, kad 2018 m. kailiai sudarė 8,8 proc. viso Lietuvos žemės ūkio sektoriaus eksporto, nors kainos tuo metu buvo itin žemos.

Pagal pajamas, gaunamas iš vieno hektaro, žvėrininkystė yra viena iš pelningiausių žemės ūkio sričių, ji nėra subsidijuojama, neskiriamos ir tiesioginės išmokos.

1990 m. Lietuvoje veikė 11 kailinių žvėrelių fermų, šiuo metu jų yra apie 100, o kasmet užauginamų audinių skaičius per 15 metų išaugo dešimteriopai (nuo 200 tūkst. iki beveik 2 mln. 2016 m., 2022 m. siekė apie 1 mln).

Patys suinteresuoti gyvūnų gerove

Augintojai pabrėžia, kad jie patys yra suinteresuoti gyvūnų gerove ir tinkama priežiūra, nes būtent nuo to priklauso kailio kokybė, taigi – ir kaina. Žvėrelių fermoms taikomi ne tik valstybės ir ES nustatyti gyvūnų gerovės teisiniai reikalavimai, bet ir griežta savireguliacijos sistema WelFur. Neatitinkant jos reikalavimų, ūkininkas negali parduoti kailių aukcione.

„Sergančio, sužalojimus patyrusio gyvūno kailis yra praktiškai bevertis, o gyvūno auginimas, šėrimas brangiai kainuoja, todėl gyvūnais nesirūpinantys ūkininkai paprasčiausiai negautų pajamų ir bankrutuotų“, – rašoma Žvėrelių augintojų asociacijos pranešime.

LŽAA primena, kad ir aplinkosauginiu požiūriu kailis yra pranašesnis už sintetines medžiagas: jis ilgai dėvimas, persiuvamas ir galiausiai natūraliai suyra žemėje.

Teigiama, kad kailių pramonė yra vienas iš realiai veikiančių žiedinės ekonomikos pavyzdžių. Audinių auginimui vien Lietuvoje sušeriama apie 55 tūkst. t gyvūninės kilmės atliekų iš skerdyklų ir žuvies perdirbimo įmonių. O jų mėšlas iškratomas laukuose ir yra ypač vertinamas dėl jame esančio fosforo, kurio stinga galvijų mėšle. 

Dar viena jautri tema – gyvūnų migdymas. Anot LŽAA, tam naudojamos CO2 dujos, nekeliant papildomo streso transportuojant ir be fizinio žvėrelių žalojimo. „Šis metodas veterinarijos specialistų pripažintas humaniškiausiu lyginant su kitais gyvulininkystės sektoriais“, – teigia augintojai.

Draudimai kitose šalyse

Pasisakantys už kailinių žvėrelių auginimo draudimą, dažnai primena, kad tai jau yra padariusios kitos Europos šalys. Vis dėlto, LŽAA teigimu, dauguma draudimą taikančių šalių turėjo labai mažą kailininkystės sektorių, o kai kuriose išvis nebuvo nė vienos fermos.

Danijoje draudimas auginti audines buvo laikinas, jis galiojo nuo 2020 m. rugsėjo iki 2022 m. pabaigos. Nepaisant to, ūkininkams buvo skirta daugiau kaip 403 mln. Eur (apie 3 mlrd. kronų) kompensacijų, o nuo šių metų pradžios kai kurios fermos pradeda atnaujinti veiklą.

„Vienintelė išimtis – Nyderlandai. Tačiau šioje šalyje situacija unikali. Jos plotas itin mažas, o gyvulininkystės sektorius didžiulis. Galiausiai susidurta su problema, kad nebėra kur dėti gyvūnų mėšlo ir strategiškai nuspręsta mažinti auginamų ūkinių gyvūnų skaičių“, – teigia LŽAA.

Draudimai auginti kailinius žvėrelius kitose šalyse 

LŽAA duomenys

Parengta: pagal LŽAA inf.
Gudinas -  23 06 14 + MU 2024

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Norėdami parašyti savo nuomonę – prisijunkite.

Apklausa
Kaip vertinate dabartinę savo ūkio finansinę padėtį?
Visos apklausos