Vilnius. Naujas paramos laikotarpis sumaišties įnešė ir avansinių išmokų mokėjimuose. Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) teigia, kad išmokėta jau pusė avansų, o žemdirbiai sako, jog mokėjimai ne tokie ir greiti, o sumos mažesnės, nei tikėtasi.

Išmokų už deklaruotus plotus avansų mokėjimas aptartas parlamentiniame Kaimo reikalų komitete. Ne vienas jo narys teigė girdintis iš žemdirbių, kad avansai ūkių sąskaitų dar nepasiekė.

Vis dėlto situaciją komentavusi NMA Žemės ūkio paramos departamento direktorė Enrika Raibytė teigė, kad nuo spalio vidurio iki šiol ūkininkams jau išmokėta pusė numatytų avansinių išmokų – apie 153 mln. Eur, o jų gavėjų skaičius siekia 105 tūkst.

Jos teigimu, ketvirtadienį žemdirbius pasieks dar 10 mln. eurų. Jau dabar aišku, kad daugiau nei 600 pareiškėjų išmokų negaus: per patikras nustatyta, kad neįvykdyti reikalavimai, įsipareigojimai, kai kur galbūt stinga valdymo dokumentų ir pan. Dar 800 pareiškėjų mirė, jų paraiškos bus administruojamos gavus paveldėjimo dokumentus.

„Pagal apskritis paskaičiavome, bet bendrai, šio ryto duomenimis, išmokėta 153 mln. avansinių išmokų pagal schemas, kurias galima mokėti. Nors vieną avansinę išmoką gavo 105 tūkst. paramos gavėjų. Rytoj juos pasieks dar 10 mln. Eur, apie 2 000 paramos gavėjų gaus avansinę išmoką“, – posėdyje trečiadienį teigė E. Raibytė. 

Anot jos tiesioginių išmokų, nenašių žemių avansų mokėjimai siekia 90 procentų. „Kiekvienos paramos priemonės yra skirtingas procentas. Naujas periodas, nauji reikalavimai, terminai ir dėl to avansai mokami šiais metais kitaip, nei praėjusiu periodu“, – sakė E. Raibytė.

NMA iki avansų mokėjimo pabaigos – lapkričio 30 dienos – iš viso planuoja išmokėti iki 300 mln. eurų. Nuo gruodžio 1 d. bus pradedama mokėti likusi išmokų dalis.

Kai kurios išmokos mažėja 27 proc.

Diskusijose apie išmokų avansus kalbėta ir tai, kad dalis priemonių deklaruojant buvo itin populiarios, tad joms pristigo lėšų, kai kurios išmokos nebeatitinka pavasarį sukeltų lūkesčių.

Pasak žemės ūkio viceministro Egidijaus Giedraičio, šiemet deklaruojant pasėlius, pirmą kartą pritaikius ekoschemas, populiariausioms pritrūko 80 mln. Eur, todėl 40 mln. Eur perkelta iš kitų ekoschemų, kurios sulaukė mažiau susidomėjimo, o dėl likusios trūkstamos dalies išmokos sumažintos.

„Kai, sakykime, neariminei 2,6 karto paprašė daugiau, tokiu atveju turėjo dvigubai mažėti, bet mažėja tik 27 procentais. Po patikrų, galbūt, šiek tiek ir mažiau, nes jei nustatomi pažeidimai, tie pinigai lieka bendrame voke“, – apie išmokų mažinimą komentavo E. Giedraitis.

Kalbėdamas, kuo šių metų avansų mokėjimai skiriasi nuo pernai ir kodėl ūkininkų sąskaitas pasiekia tiek, kiek pasiekia, jis akcentavo, kad šiemet neliko žalinimo išmokos.

„Iki šiol ūkininkai su pirmais avansais gaudavo bazinę išmoką ir žalinimą – dvigubai didesnę sumą, nei dabar yra bazinė išmoka. Dabar žalinimo neliko, yra ekoschemos, o kai kurių iš jų patikros nusikelia netgi iki kitų metų kovo – panašiai, kaip anksčiau buvę tarpiniai augalai per žiemą, kurių išmokos ūkininkams būdavo išmokamos nuo kovo. Šiemet taip atsitiks su nearimine ar su tarpiniais augalais“, – aiškino viceministras.

Žemės ūkio ministerija apie dalies išmokų avansus pranešė spalio pradžioje, tuomet ūkininkai ėmė skaičiuoti, kad jų lūkesčiai gali likti neišpildyti. Šią savaitę informuota ir apie dalies ekoschemų avansus. Kaip minėta, dalies priemonių avansai mokami nebus.

Žemdirbių atstovai: kaip ir prognozavome, ruduo – su tuštesnėmis sąskaitomis

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos (LŽŪBA) generalinis direktorius Jonas Sviderskis antradienį portalui manoūkis.lt komentuodamas situaciją sakė, kad Žemės ūkio ministerija į socialinių partnerių, Seimo Kaimo reikalų komiteto rekomendacijas ir siūlymus nekreipia jokio dėmesio.

„Išsipildė prognozės, kad pinigų bus mažiau, kad jie bus netolygiai paskirstyti, kad bus įnešta pykčio tarp žemdirbių. Šiandien jau skundžiasi, kad gavo po eurą kitą, kiti – dar visiškai nieko negavo. Nors spalį jau žadėjo, kad bus pinigų lietus, bet jo nėra.

Tiek mes, tiek Ūkininkų sąjunga, pieno gamintojai, grūdų, paukščių augintojai, esame nepatenkinti, nusivylę, nuleidę rankas. Kad būtų galima pasiekti ką nors pozityvaus – to nėra. (...) Karvės kaip važiavo, taip važiuoja, stabdžių jokių nėra, viskas koncentruojama į pelkes, durpynus, šlapynes, kraštovaizdžio elementus“, – komentavo J. Sviderskis.

Jis priminė, kad parlamentinis Kaimo reikalų komitetas pritarė Asociacijos siūlymui proporcingai mažinti išmokas ir gamybinėms, ir negamybinėms veikloms. Vis dėlto Seimo Kaimo reikalų komiteto posėdyje apie tai kalbėdamas E. Giedraitis tikino, kad kai kurioms priemonėms situacija šiek tiek geresnė nei dabar, tačiau, pavyzdžiui, ekologiniams ūkiams ar kitoms nepopuliarioms priemonėms išmoka irgi mažėtų apie 22 proc., o tai, pasak viceministro, būtų didelė tragedija.

Lietuvos žemės ūkio tarybos (LŽŪT) pirmininkas Ignas Hofmanas portalui manoūkis.lt teigė, kad apie rizikas, jog už ekoschemas bus maži pinigai, žemdirbiai Ministeriją bandė įspėti jau prieš porą metų, tuomet sakydami, jog ekoschemų yra per daug, pinigų sklaida gali būti per didelė.

Anot jo, nors ekoschemų yra daugiau, tačiau visi dalijasi tuos pačius pinigus – lėšų nepadaugėjo. „Tuomet klausėme Ministerijos, ar jie modeliuoja situaciją, kas bus, jei bus daugiau pareiškėjų, nei yra numatytas biudžetas. Atsakymų tuomet nebuvo. Vėliau lyg pasigirsdavo, kad mažins bazinę išmoką. Dar vienas svarbus momentas – EK išvada irgi buvo tokia pati, kad Lietuva turi per daug ekoschemų ir pinigų sklaida bus per didelė, o rezultatai nebus pasiekti. (...) Tai, ką dabar matome, mūsų nestebina – bazinė išmoka mažėja iki 76 eurų. Tie, kas gaus daugiau, tai bus bazinės išmokos sąskaita. Tai yra negerai“, – kalbėjo I. Hofmanas.

Primindamas praėjusio laikotarpio žalinimo išmokas jis teigė, kad tuomet parama buvo tolygesnė, išvengta ūkininkų skirstymo.

LŽŪT vadovo teigimu, dabar žmonėms sukelti lūkesčiai, kai kuriose ekoschemose dalyvavo itin aktyviai. „Tai parodo ir kitą pusę, ne tik deklaravimo: kaip Ministerija yra toli nuo realybės. Rengdami kitas strategijas nurodo plotus neteisingai, dabar pasirodė, kiek mes daug turime neariminės technologijos“, – sakė I. Hofmanas.

Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) vicepirmininkas ir Plungės skyriaus vadovas Marijus Kaktys komentuodamas portalui manoūkis.lt teigė, kad avansų mokėjimai, kiek pastebi, nėra tolygūs: smulkūs ūkiai jau gauna, o didesni dar gauna atsakymą, kad kažkas neapskaičiuota, nors jiems itin reikalingi pinigai apyvartinėms lėšoms.

Jis teigė neigiamai vertinantis tai, kad dalies ekoschemų avansai nebus mokami. „Pasirinkome tas ekoschemas, darėme tuos darbus, tam reikėjo lėšų, rodėme iniciatyvą įgyvendinti aplinkosauginę dalį, o dabar paaiškėjo, kad išmokas gausime kažkada“, – sakė M. Kaktys.

Anot jo, būsimas deklaravimas vėl taps galvosūkiu. „Ar rinktis kraštovaizdžio elementus, ar dar kažką daryti?.. Matome, kad viskas pastrigo, niekas neranda išeities. Ypač Žemaitijoje dabar yra tikrai sudėtinga, visur šlapia, reikia daugiau kuro, sąnaudos didesnės, o išmokų niekaip negauni“, – kalbėjo Plungės krašto ūkininkas, primindamas, kad šį rudenį išsipildė tai, apie ką ne vieną kartą kalbėjo tiek LŪS, tiek kitos žemdirbių organizacijos.