Vilnius. Įsiterpusią žemės ūkio paskirties žemę išsinuomoti yra sudėtinga ir ji toli gražu ne visada pasiūloma turintiems pirmumo teisę. Greitai atsiradę tokios žemės nuomininkai įgyja ne tik kelis arus, bet ir potencialią galimybę ją nusipirkti, sako žemdirbiai.

Po diskusijos apie įsiterpusią žemės ūkio paskirties žemę parlamentiniame Kaimo reikalų komitete, jo pirmininkas Viktoras Pranckietis pranešė nusprendęs dėl tokios situacijos kreiptis į Specialiųjų tyrimų tarnybą.

Svarstant šį klausimą žemės ūkio viceministras Donatas Dudutis priminė, kad šiuo metu žemės ūkio paskirties žemės įsiterpusių sklypų įsigijimą reglamentuojantys įstatymai numato, kad ne aukciono tvarka juos gali įsigyti besinuomojantis, laikinai besinaudojantis ar besiribojančio sklypo savininkas. Tačiau tokiais sklypais laikomi tik įsiterpę tarp privačių savininkų žemių ir ne didesni nei 3 ha sklypai.

Vis dėlto, anot D. Dudučio, yra daug sklypų, esančių tarp privačios žemės savininko ir vienokio ar kitokio kraštovaizdžio objekto – kelių, geležinkelio, miškų, vandens telkinių ir kt. Įsigyti tokį plotelį galėtų besiribojančios žemės savininkas, tačiau be aukciono to padaryti įstatymas jam neleidžia.

„Iki 10 arų yra daugiau kaip 3000 atvejų (bendras plotas - 176 ha), 10–30 arų beveik 7000 atvejų (bendras plotas 1600 ha), 30–50 arų - daugiau kaip 5000 atvejų (daugiau kaip 2000 ha), 0,5–1 ha – beveik 8300 atvejų (bendras plotas - beveik 6000 ha). Iš viso beveik 10 000 ha žemės ūkio paskirties žemės ploto, įsiterpusio tarp privačios žemės savininko ir kraštovaizdžio objekto ir šiuo metu suteiktų laikinai naudotis“, – kalbėjo viceministras. 

Anot jo, tokių plotų, tikėtina, yra ir dar daugiau, tačiau apskaityti įmanoma tik nuomojamus ar suteiktus naudotis laikinai.

Viceministro teigimu, Žemės ūkio ministerija linkusi siūlyti įstatymo pakeitimus, numatančius, kad įsiterpusiu būtų laikomas ir sklypas, besiribojantis ir su privačia žeme, ir su kraštovaizdžio elementu. Pirmumą jį įsigyti turėtų tas, kuris šiuo metu ją nuomoja arba laikinai naudoja.

„Atviras klausimas, koks plotas laikytinas optimaliu, leidžiant privatizuoti ne aukciono tvarka. Turime suprasti, kad skirtumas gana nemažas priklausomai nuo to sklypo buvimo vietos. Tarkime, Kelmės, Šilalės, Ignalinos ar Zarasų rajone 0,5 ha ar net 1 ha gali būti labai mažas ir ne itin vertingas finansine išraiška, bet net 10 arų Vilniaus rajone palei Vilniaus ribą turės visai kitą vertę ir interesą“, – diskutuoti siūlė D. Dudutis, patikslindamas, kad kalbama tik apie tuos įsiterpusius sklypus, kurie neturi suformuoto atskiro privažiavimo.

Vis dėlto diskusija pasisuko ne tik apie įsiterpusio žemės apibrėžimo praplėtimą. Lietuvos žemės ūkio tarybos (LŽŪT) pirmininkė Danutė Karalevičienė atkreipė dėmesį, kad pastaruoju metu pastebinama nemažai tarp deklaruojamų plotų įsiterpusios valstybinės žemės ir akcentavo, kad toli gražu ne visada žemdirbiai gali ją išsinuomoti, nors to norėtų.

„Šiandien tie sklypeliai su Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) pagalba išnuomojami. Dauguma žino, kas išsinuomoja ir šiandien blogiausia tai, kad, nors tu greta deklaruoji, nuomotojas atsiranda visai kitas. Kol savininkas pamato, kad ten valstybinė, ta žemė ten jau išnuomota. Šita problema labai didelė. Ir jei bus pardavinėjama pagal tai, kas išsinuomojo, manau, tą žemę susipirks tam tikri žmonės“, – kalbėjo D. Karalevičienė.

Tai, kad ši problema tikrai aktuali pritarė ir Seimo nariai Juozas Baublys, Jonas Gudauskas, V. Pranckietis. Anot jų, kad į tai būtų atkreiptas dėmesys, būtina parlamentinė kontrolė.

Komiteto pirmininkas ragino Žemės ūkio ministeriją aiškiai apibrėžti įsiterpusios žemės požymius, kaip juos reiktų traktuoti ir kas tokia žeme galėtų naudotis.

„Kodėl tie plotai nuomojami asmenims, kurie prieina prie duomenų bazės, kurie sužino, kad tai yra valstybinis plotelis kažkoks, kur reikia įsiterpti. Galima įtarti, kad čia esama nelabai teisėtos veiklos požymių“, – kalbėjo V. Pranckietis. Ar tikrai visi besiribojančių sklypų savininkai informuojami, abejojo ir J. Baublys.

NŽT direktoriaus pavaduotojas Saulius Mocevičius tikino, kad jau antri metai, kai bet koks žemės ūkio paskirties žemės plotas išnuomojamas ar suteikiamas laikinai naudoti tik prieš tai paskelbus internete ir pranešus laiškais besiribojančių žemių savininkams.

„Šiai dienai problemos, kad kažkas nežino apie laisvą valstybinę žemę, tikrai nėra, todėl, kad viešinami visi duomenys“, – teigė S. Mocevičius.

Anot jo, kalbos apie nepraneštus atvejus gali būti atėjusios iš seniau, kai tokios informavimo tvarkos dar nebuvo. Vis dėlto, jo teigimu, jei dabar ūkininkas ar besiribojančio sklypo savininkas manytų, kad norėjo tokią žemę išsinuomoti, bet jam tokia galimybė nebuvo suteikta, gali pranešti NŽT centriniam padaliniui, atvejis būtų išnagrinėtas ir „galimybė būtų suteikta“.

Vis dėlto žemdirbių atstovė teigė, kad nepranešimo atvejai nėra pavieniai. „Niekaip nesutinku su NŽT vadovu. (...) Niekaip nėra pranešama, kad nuomojama. Jei tik pamatai, kad atsirado lopukas, kol tu nuvažiuosi į NŽT, ji jau būna išnuomota. Nenoriu minėti pavardžių. Iš tūkstančio atvejų gal yra vienas, kai pranešama, o visa kita daroma nepranešus...“, – teigė LŽŪT vadovė D. Karalevičienė.

Parlamentinis komitetas šį klausimą ketina neišleisti iš akių, o V. Pranckietis pasiūlė viešai skelbti asmenų, besinuomojančių valstybinę žemę, pavardes. „Jei valstybė tokiam asmeniui suteikia galimybę uždirbti valstybinėje žemėje, jų tapatybė neturėtų būti paslaptis“, – teigė V. Pranckietis.