Vilnius. Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) pranešė ieškanti būdų, kaip, priklausomai nuo sausros padarinių, pagelbėti šios gamtinės nelaimės ištiktiems ūkininkams.

Žemės ūkio ministras Giedrius Surplys, kalbėdamas apie galimybes padėti nuo sausros nukentėjusiems ūkininkams, pabrėžė ir pasėlių draudimo svarbą.

„Situacija kelia didelį nerimą, jeigu bus skelbiama ekstremali situacija dėl žuvusių pasėlių, ieškosime būdų kaip pagelbėti žemdirbiams. Šiuo metu tariamės, kaip galėtume padėti mūsų žemdirbiams. Žinoma, situacija nebūtų tokia įtempta, jeigu ūkininkai būtų apsidraudę, todėl raginu žemdirbius naudotis Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos siūlomomis galimybėmis, kad ateityje nemalonios gamtos išdaigos šitaip nekirstų per kišenę“, – pranešime spaudai cituojamas G. Surplys.

Žemės ūkio ministerija primena, kad ūkininkai gali kreiptis paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Rizikos valdymas“ veiklos sritį „Pasėlių ir augalų draudimo įmokos“, susijusią su pasėlių ir augalų draudimo įmokų kompensavimu. Valstybė kompensuoja 65 proc. pasėlių draudimo įmokų ūkininkams.

Paraiškas gali teikti augalininkyste, sodininkyste ar daržininkyste užsiimantys ūkio subjektai, norintys, kad būtų kompensuotos paramos pasėlių ir augalų nuo iššalimo ir (arba) sausros draudimo įmokos.

Nepaisant to, įvyko draudžiamasis įvykis ar ne, pareiškėjui, apdraudusiam pasėlius ir (arba) augalus nuo iššalimo ir (arba) sausros, kai draudžiamasi nuo didesnių kaip 30 proc. produkcijos nuostolių, kompensuojama 65 proc. draudimo įmokos sumos, neviršijant kompensuojamų draudimo įmokų sumos dydžių 1 ha deklaruoto ploto pagal augalų rūšis.

Paraiškos priimamos savivaldybių, kuriose įregistruota pareiškėjų žemės ūkio valda, administracijose.

Tuo tarpu ŽŪM Žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento direktorius Rimantas Krasuckis BNS sakė, jog pirmadienį nuspręsta netaikyti sankcijų ūkininkams, nepasiekiantiems privalomų ES paramos rodiklių.

„Kai kurie ūkininkai yra pasinaudoję finansine parama iš Kaimo plėtros fondo, dalyvavę ūkio modernizavimo ar kitokiose programose, kur kai kurie įsipareigojo pasiekti pelningumo rodiklius ar padidinti gamybos apimtis“, – tvirtino R. Krasuckis.

Anot jo, ir sausros apimtose teritorijose dirbančių ūkininkų nebus reikalaujama pasiekti užsibrėžtų rodiklių.

Stichinė sausra praėjusią savaitę paskelbta jau 5-iose – Lazdijų, Alytaus, Marijampolės, Trakų rajono ir Kalvarijos savivaldybėse.

Hidrometeorologijos tarnybos Meteorologinių stebėjimų poskyrio vedėja Viktorija Čėglienė BNS sakė, jog šiuo metu sausra vyrauja dar 11-oje savivaldybių: Vilniaus, Varėnos, Birštono, Druskininkų, Elektrėnų, Jurbarko, Kaišiadorių, Kazlų Rūdos, Kupiškio, Šalčininkų ir Šakių.  

„Ten ne stichinė sausra. Ten pasiekti pavojingos sausros rodikliai. Jeigu situacija nesikeis, tai tada, tikėtina galbūt, kad dar praėjus kelioms savaitėms susidarytų palankios sąlygos stichinei sausrai“, – tvirtino V. Čėglienė.

Pastarąjį kartą sausra Lietuvoje skelbta 2015-aisiais.

Meteorologai prognozuoja, kad sausi orai laikysis mažiausiai iki šios savaitės vidurio, bet neatmetama galimybė, jog jie gali būti iki liepos. Jeigu sausringas laikotarpis trunka ilgiau nei 30 dienų, konstatuojama stichinė sausra.

ŽŪM, BNS, MŪ inf.