Vilnius. Į Kauną pirmiausia kelsis tik Žemės ūkio ministerija – vėliau, papildomai įvertinus perkėlimo poveikį, bus sprendžiama, ar perkelti ir Nacionalinę mokėjimo agentūrą bei Nacionalinę žemės tarnybą, trečiadienį nusprendė Vyriausybė. 

„Įvykdykime, ministre, tą punktą, kur kalbama apie Žemės ūkio ministerijos perkėlimą, pažiūrėkime, kaip ministerija funkcionuoja, ar yra rezultatas, o apie įstaigas kalbėkime, kai įvertinsime rezultatą, pasiektą ministerijos“, – trečiadienį pasitarime sakė premjeras Saulius Skvernelis.

Trečiadienį Vyriausybė pritarė ŽŪM perkėlimui ir nusprendė kitų metų valstybės biudžete numatyti tam reikalingų lėšų.

Žemės ūkio ministro Giedriaus Surplio teigimu, ministerijos perkėlimo į Kauną planas bus parengtas iki birželio 1 d. Taip pat bus atliktas nepriklausomas jo vertinimas.

Praėjusią savaitę klausimas buvo atidėtas dėl kai kurių sprendimo spragų bei darbuotojų profsąjungų nepasitenkinimo. Premjeras S. Skvernelis ministrui siūlė dar padiskutuoti su profsąjungomis.

Pirmadienį ministras Giedrius Surplys sutiko su profsąjungų siūlymu atlikti papildomą nepriklausomą perkėlimo poveikio tyrimą. Tam bus skelbiamas konkursas. 

Žemės ūkio ministerija skaičiuoja, kad jos perkėlimas į Kauną kainuos apie 1,13 mln. eurų, o NŽT ir NMA – dar apie 4 mln. eurų. 

Iki 2019 m. gruodžio turėtų būti įgyvendintos visos ministerijos perkėlimo viešųjų pirkimų procedūros, rastos, išnuomotos ir darbui pritaikytos patalpos. Visa ministerija Kaune įsikurtų 2020 m. pirmą ketvirtį. Tačiau jau nuo šių metų balandžio Kaune pradės veikti jos padalinys, kuriame dirbs kelios dešimtys darbuotojų.

Parlamentinio komiteto kritika

Šiandien žemės ūkio ministerijos perkėlimo į Kauną klausimas svarstė ir Seimo Kaimo reikalų komitetas. Ministrui G. Surpliui trumpai pristačius tikslą, pasipylė kritika.

Seimo narys Algimantas Salamakinas teigė norintis, kad tiesus atsakymas liktų įraše ir po kiek laiko prokuratūrai būtų lengviau rasti atsakymus, kas slėpėsi po ta „politine valia“, kuria motyvuojamas iškėlimas.

„Ministre, turiu jums rimtų klausimų. Vis kartojate, kad tai yra politinė valia. Kas dengiasi po ta politine valia: premjeras, jūs, ministre, valdančioji dauguma? Kad būtų įrašas ir jis liktų ateičiai, kada prokuratūra pradės domėtis, kodėl valstybei padaryta apie 10 mln. nuostolis ir kai kitoje kadencijoje reiks visą ministeriją tarabanyti atgal į Vilnių“, - klausė A. Salamakinas.

ŽŪM perkėlimo klausimas svarstomas parlamentiniame Kaimo reikalų komitete

Ministro teigimu, visų pirma, apie nuostolius nėra kalbama. Anot jo, prognozė rodo, kad bus taupoma po 500 tūkst. eurų per metus ir per 9 metus, perkėlus visas tris įstaigas, išsikėlimo kaštai atpirks, jei neskaičiuojant pastatą pardavimo

„Planas iškelti ministeriją į Kauną įrašytas valstiečių ir žaliųjų programoje, kas įrašė – nežinau. Yra pakartotas Vyriausybės programoje. Lygiai taip pat papunkčiui. Dėl pavaldžių įstaigų, tai galiu pasakyti pavardę - Surplys. Tai mano planas, nes, mano galva, ūkininkui ar verslininkui, kuris ateina dėl žemės, geriau išspręsti visus klausimus vienu metu, nevažinėjant tarp kelių pastatų, dviejų miestų ar trijų kvartalų“, - kalbėjo ministras.

Tuo tarpu A. Salamakinas argumentavo, kad šiuo atveju vargu ar tai galima laikyti regionų plėtra, nes bus stiprinamas ir taip stiprus regionas. „Kauno rajonas jau lenkia pagal gyvenimo kokybę. Ukmergė, Širvintos – čia darykite plėtrą. Vilniaus rajonas yra visai gale, tai jūs gelbėkite juos, o ne Kauno rajoną, kuris ir taip yra liuks“, - ragino daugiau dėmesio skirti probleminėms vietovėms Seimo narys.

Jis taip pat siūlė ministrui pasitikrinti „politinę valią“ Seime, pasiūlius jo nariams balsuoti dėl Vyriausybės įstatymo atitinkamo straipsnio pakeitimo, kuriuo būtų numatoma, kad visos ministerijos dirba sostinėje. Jei toks siūlymas būtų priimtas, anot A. Salamakino, politinė valia čia ir baigtųsi. Taip pat ji klausė. kodėl nėra vykdomas Vyriausybės pažadas sukelti visas ministerijas į vieną pastatą, kaip tai yra padarius Estija.

A. Salamakinas taip pat priminė valdančiųjų pažadą iškelti ir Aplinkos ministeriją. Juolab, kad dabar ji neturi ministro, o premjeras apskritai kalba apie jos jungimą. „Jei norėjote kelti, reikėjo kelti nuo pirmos savo kadencijos dienos, nes dabar pasekmes jau paliksite kitai kadencijai. Kitas ministras kabliuos tai, ką padarėte“, - nuodugniai vertinti galimas pasekmes siūlė A. Salamakinas.

NMA profesinės sąjungos pirmininkas taip pat abejojo regionine politika: „Jei pastipriname Kauną, sužlugdome kitus regionus – negauname tiesioginių išmokų. Agentūra praranda akreditaciją dėl adresų pasikeitimo, dėl  žmogiškųjų išteklių pasikeitimo. Kaip pastiprinsite tuos regionus, į kuriuos plaukia fondai? Kas šią atsakomybę prisiims?“

Tuo tarpu Seimo narys, buvęs žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius teigė palaikantis šį žingsnį, o jo darbo metu Vyriausybei pristigo drąsos tai padaryti, nes kilo krizė.

Perkėlimo planus kritikavo Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos generalinis direktorius Jonas Sviderskis. Anot jo, tik blogas verslininkas rašo verslo planą, kuriame atsiperkamumas  - po dešimt metų. Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad niekas nevertina žmogiškųjų išteklių, kurie ministerijoje mažėja vien dėl tokių planų.

„Pirmą kartą girdžiu, kad studentas, kurio paruošimas yra plintuso lygio, ateis į ministeriją, į aukščiausią šalies administracinio valdymo instituciją, ir pradės rengti taisykles, važinės į Briuselį, apgins žemdirbių interesus. Ruošiamės naujam finansiniam periodui. Klaidų milijonai tiek iš tos pačios ŽŪM, tiek iš kitų, nes šiandien tų žmogiškųjų išteklių daug kur jau nebėra“, - kalbėjo J. Sviderskis, klausdamas, kas profesionaliai ir kokybiškai dirbs darbus ir ves derybas, kurios reikalingos jau šiandien.

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos generalinis direktorius Jonas Sviderskis

„Šitas politinis susitarimas aiškiai kažkieno blefas. Tai bus žemės ūkio totalus sugriovimas. Jau šiandien mes keikiamės ir pykstame, patys žemdirbiai važiuojame į darbo grupes Briuselyje, kai tuo tarpu turėtų važiuoti ŽŪM specialistai. Bet jų nėra. Jų paprasčiausiai nėra. Paskaičiuokite, kiek jau šiandien išėjo, o kiti dar nepriaugo. O jei neišėjo, tai išeis. Blogiausias variantas koks galėjo būti“, - šnekėjo LŽŪBA atstovas, primindamas, kad kalbos apie patogumą žemdirbiams taip pat yra nieko vertos, nes žemdirbiui vizitai į ministeriją paprasčiausiai nėra reikalingi.

„Mes paskaičiavome, kiek žemdirbių buvo atvažiavę į ŽŪM. Mažiau kaip 400, daugiausia sodininkai dėl žemėtvarkos ir Vilniaus gyventojai. Nėra jiems ten ko veikti toje žemės ūkio ministerijoje. Yra visi įstaigų padaliniai, kurie dirba rajonuose. Ten reikia eiti. O čia jie turi susėdę rašyti taisykles, važiuoti į Briuselį ir ginti mūsų interesus. O šitas išskaidymas įneš sumaištį ir esu garantuotas, kad bus ji vėl grąžinta atgal, jei tas žygis bus padarytas“, - Seimo Kaimo reikalų komitete kalbėjo J. Sviderskis.

Jis taip pat išsakė mintį, jog ministerijos ir kitų įstaigų darbuotojai, matyt, dėl tokio žingsnio galės kreiptis į teismus, nes Konstitucijoje yra išsakyta, kad Lietuva yra su sostine Vilniumi, kuriame reziduoja valdymo ir valdžios institucijos. „Kas yra ministerija? Valdžios institucija ar ne?“, - retoriškai klausė J. Sviderskis.

MŪ inf.