Kaunas. Visuotiniame žemdirbių suvažiavime nuskambėjo raginimas sustabdyti Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) finansavimą, kol nebus atliktas auditas ir Žemės ūkio rūmų įstatymo pataisos. Diskusijose dėl ŽŪR finansavimo ryškėja dvi pozicijos, kaip reikėtų keisti organizacijos finansų valdymą. Abiejose stovyklose pripažįstama, kad ŽŪR narių mokesčiai turėtų būti svarbiausia finansavimo dalis.

Redakcija "Mano ūkis" kreipėsi į Žemės ūkio rūmus ir paprašė duomenų apie organizacijos 2016 ir 2017 metų pajamas. Klausimus nusiuntėme vasario 7 dieną, bet atsakymų nesulaukėme.   

Kaip žinoma, šiuo metu didelę ŽŪR finansavimo dalį sudaro Vyriausybės skiriamos lėšos. Kaip buvo skelbta įvairiuose šaltiniuose, pernai ŽŪR iš valstybės biudžeto gavo 369 tūkst. eurų, o bendros jų pajamos 2016 metais siekė 1,204 mln. eurų. 2016 metais ŽŪR iš valstybės biudžeto skirta 260 tūkst. eurų, 2015 metais - 370 tūkst. eurų, 2014 metais - 380 tūkst. eurų.  

Iš biudžeto - tik dalis finansavimo

Tai tik dalis ŽŪR gaunamų pinigų, organizacijos kasą papildo Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšos. Iš viso vien pagal „Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programą" ŽŪR numatyta skirti 1,5 mln. eurų per Nacionalinę mokėjimo agentūrą.

Pagal priemonę „Bitininkavimo intensyvumo didinimas besikeičiančiomis klimatinėmis ir agrarinėmis sąlygomis" priimtas sprendimas skirti 782 tūkst. eurų. Pagal priemonę „Pieno ūkių ekonominio potencialo vertinimo sistemos naudojimas, siekiant mažinti produkcijos savikainą, didinti produktyvumą bei gerinti produkcijos kokybę" pasirašyta sutartis 149 tūkst. eurų sumai.

Pagal priemonę „Mikrobiologinių preparatų pritaikymas daržovių produktyvumui ir atsparumui fitopatogenams didinti bei dirvožemio ekosistemos būklei pagerinti" pasirašyta sutartis 148 tūkst. eurų sumai.

Pagal priemonę „Integruotos tiksliosios augalininkystės sistemos naudojimas siekiant mažinti produkcijos savikainą, didinti produktyvumą ir gerinti produkcijos kokybę" pasirašyta sutartis 149 tūkst. eurų sumai. Šios lėšos  skirtos paramai parodomiesiems projektams ir informavimo veiklai.

Pasirašytos dvi sutartys paramai profesiniam mokymui ir įgūdžiams įgyti. Pagal priemonę „Žemdirbių kompetencijų tobulinimas" pasirašyta sutartis 192 tūkst. eurų, pagal „Kaimo gyventojų kompetencijų tobulinimas" - 187 tūkst. eurų.

NMA sistemos duomenimis, iš viso ŽŪR jau skirta daugiau kaip 3 mln. eurų įvairiems projektams, mokymams, atstovavimui tarptautinėse organizacijose.

Nereikėtų manyti, kad visi šie pinigai naudojami ŽŪR reikmėms. Kaip teigia ŽŪR direktorius Sigitas Dimaitis, administravimo išlaidos sudaro apie 8-10 proc. projektų vertės.

Ragina pasinaudoti kitų patirtimi

Aleksandro Stulginskio universiteto Ekonomikos ir vadybos fakulteto dekanė, Ekonomikos, apskaitos ir finansų instituto profesorė Astrida Miceikienė „Mano ūkiui" teigė, kad svarbiausia ŽŪR problema yra finansavimo klausimas.

ASU Ekonomikos, apskaitos ir finansų instituto profesorė Astrida Miceikienė ragina žemdirbius susitarti dėl ŽŪR finansavimo modelio

Ji pastebi, kad senosiose Europos Sąjungos šalyse Žemės ūkio rūmai didžiąją dalį lėšų surenka iš nario mokesčio. „Mano žiniomis, niekur nėra taip, kad užtektų tik nario mokesčio. Paprastai valstybės ar savivaldos institucijos taip pat skiria tam tikrą finansavimą, o patys rūmai uždirba iš mokamų paslaugų, gauna lėšų iš fondų. Tačiau svarbiausia yra tai, kad pagrindinė lėšų dalis yra nario mokesčiai, o tai leidžia išlikti nepriklausomiems nuo valdžios.

Jei Lietuvoje ŽŪR nori būti nepriklausomi, turi išspręsti finansavimo klausimą. Tam galimi įvairūs modeliai. Vokietijoje veikia atskirų žemių ŽŪR, jie lėšų gauna iš žemės mokesčio, kurį sumoka ūkininkai. Panašiai veikia ŽŪR ir Prancūzijoje, Austrijoje. Europoje nario mokesčius moka ne asociacijos, o kiekvienas narys ūkininkas, kai kuriose šalyse mokestis yra privalomas", - pažymi A. Miceikienė.

Anot jos, Lietuvoje taip pat reikėtų rasti visiems tinkamą finansavimo modelį. „Augalininkams galima nustatyti mokestį pagal turimos žemės plotą, nenašių žemių savininkams nustatant tam tikrą koeficientą. Gyvulininkams galima nustatyti mokestį pagal sąlyginių gyvulių skaičių. Dar paprasčiau būtų susitarti su valdžia, kad ūkininkų sumokamo žemės mokesčio dalis automatiškai būtų skiriama ŽŪR išlaikyti", - siūlė A. Miceikienė.

Siūlo įvesti visuotinius rinkimus

Lietuvos ūkininkų sąjungos vicepirmininkas Raimundas Juknevičius žemdirbių suvažiavime pristatė savo viziją dėl ŽŪR valdymo ir finansavimo.

Lietuvos ūkininkų sąjungos vicepirmininkas Raimundas Juknevičius ragina Rūmų finansavimą susieti su visuotiniu balsavimu

„Svarbiausia, kad valstybės skiriamos lėšos būtų skiriamos savivaldos stiprinimui, o ne ŽŪR administracijos reikmėms. Dėl dabar taikomo pinigų skirstymo rūmų narės atitolo nuo ŽŪR, kurie tapo finansiškai stiprūs.

Tam, kad tai pasikeistų, reikėtų keisti patį valdymą - įvesti visuotinį rinkimų principą, kaip renkant į Seimą. Kai atsiras visuotinė teisė balsuoti, atsiras ir prievolė prisidėti prie rūmų išlaikymo. Kiekvienas į rūmų sudėtį įeinančios organizacijos narys turėtų vieną mandatą. Rūmų nariais esančių organizacijų atstovai balsuodami turėtų tiek mandatų, kiek jo atstovaujama organizacija turi narių.

ŽŪR veikla turi būti finansuojama iš nario mokesčio. Nario mokestis organizacijai priklausytų nuo joje esančių narių skaičiaus. Organizacijos galėtų savo nuožiūra susimažinti narystės mokestį rūmams, bet atitinkamai prarasdamos mandatų skaičių per balsavimą", - „Mano ūkiui" sakė R. Juknevičius.

Jis žemdirbių suvažiavime priminė, kad Seimo partijos, kurios sudaro tik 2 proc. visuomenės, gauna paramą iš biudžeto.

„Lygiai taip pat ŽŪR turėtų gauti finansavimą iš biudžeto. Siūlau, kad biudžeto lėšos būtų nukreiptos: ŽŪR deleguotoms funkcijoms finansuoti; Rūmų projektinei veiklai remti; Rūmų narių projektinei veiklai remti; nedidelė dalis buvusio Rūmų biudžeto galėtų būti skiriama Lietuvos kaimo savivaldos stiprinimui. Parama teikiama būtų tik organizacijoms, kurios yra įstojusios į ŽŪR. Parama organizacijoms priklausytų nuo organizacijos narių skaičiaus ir ji neturėtų būti didesnė nei pusė Rūmams sumokėto narystės mokesčio dydžio", - sakė R. Juknevičius.

Finansavimo modelį pakeisti nelengva

ŽŪR direktorius, laikinai pareigas einantis pirmininkas Sigitas Dimaitis pažymi, kad Rūmų finansavimo modelis yra istoriškai susiklostęs.

ŽŪR direktorius S. Dimaitis mano, kad pakeisti Rūmų finansavimo modelį būtų sudėtinga

„Dažnai jis neteisingai suprantamas. Mes iš biudžeto lėšas ne šiaip sau gauname, o turime jas panaudoti žemdirbių savivaldai stiprinti. Privalome atlikti darbus pagal nustatytas taisykles. Šių lėšų negalime mokėti atlyginimą nei pirmininkui, nei vicepirmininkui.

Lėšos šiai programai sumažintos, dar prieš keletą metų jos siekė virš milijono eurų. Tačiau vis tiek turime apribojimų, politikai kišasi į rūmų veiklą", - sakė S. Dimaitis.

S. Dimaitis skeptiškai vertina pasiūlymus, kad ŽŪR nario mokestį mokėtų asociacijų nariai ūkininkai. „Paklauskite politinių partijų, kaip joms sekasi surinkti nario mokestį. Vis delsiama, užmirštama sumokėti. Ta pati problema pasikartotų su ūkininkais. Kaip dabar asociacijos „išsimušinėja" nario mokesčius, taip ŽŪR darytų tą patį. Niekas nepasikeistų. Be to, toks mokestis negalimas ir pagal dabartinius teisės aktus, negalima priversti prievarta mokėti nario mokestį. Tam reikėtų keisti Konstituciją, o tai jau nerealu", - mano ŽŪR direktorius.

Jo manymu, ŽŪR nario mokesčio rinkimas atskaičiuojant dalį žemdirbių sumokamo žemės mokesčio taip pat situacijos nepakeistų. „Mokesčiai surenkami į biudžetą, o iš jo pervedami rūmams. Būtų tas pats - pinigai būtų pervedami iš biudžeto. Pinigus turėtume naudoti pagal griežtas taisykles, kurios nurodo tinkamas išlaidas.

Nariai moka po 360 eurų

Šiuo metu ŽŪR nariai, t. y., asociacijos, moka po 360 eurų kasmet. Nauji nariai, įstoję į Rūmus, moka vienkartinį 1500 eurų mokestį. Iki gruodžio 15 dienos nesumokėję nario mokesčio nariai šalinami iš Rūmų.

ŽŪR nariams kyla klausimų dėl nario mokesčio rinkimo, jie ne visada sulaukia atsakymų į juos. Lietuvos ūkininkų sąjunga dar 2013 metais pervedė Žemės ūkio rūmams 1000 litų, nes ketinta parengti visuotinio nario mokesčio įstatymo projektą. Tačiau taip ir liko neaišku, ar kas nors buvo daroma šiuo klausimu, ar kiti pervedė lėšų ir kokia jų lemtis.

Užsienio pavyzdžiai

Vokietijos Žemutinės Saksonijos regiono Žemės ūkio rūmai finansuojami taip: nario mokesčiai, kitos pajamos ir subsidijos sudaro 49 proc., remiančios kompanijos skiria 14 proc., o  regiono Vyriausybė skiria 37 proc. asignavimų.

Nario mokesčio dydis priklauso nuo turimo ūkio turto vertės ir sudaro 9 eurus nuo vieno tūkstančio eurų. Šiemet Žemutinės Saksonijos ŽŪR biudžetas sieks apie 180 mln. eurų.

Prancūzijos žemės ūkio rūmai, kurių biudžetas siekia 715 mln. eurų, 42 proc. lėšų surenka iš žemės mokesčio, 27 proc. už paslaugas sumoka klientai (ūkininkai, miško savininkai, kiti žemės ūkio savininkai), 25 proc. sudaro subsidijos ir pagal sutartis gautos sumos (Europos Sąjungos fondai, vyriausybė, vietos valdžia), 6 proc. sudaro kiti finansavimo šaltiniai. Organizacijoje dirba 8325 darbuotojai.

Kiek uždirba ŽŪR darbuotojai

ŽŪR kritikai piktinasi, kad organizacija labiausiai rūpinasi, kaip gauti lėšų administracijos darbuotojams. ŽŪR praėjusių metų direktoriaus veiklos ataskaitoje nurodoma, kad organizacijoje dirbo 66 darbuotojai, iš jų 29 - savivaldos organizatoriai rajonuose. Daugiausia buvo agronomų (11), zootechnikų, gyvulininkystės technologų, veterinarijos gydytojų (10), inžinierių (5), ekonomistų (5). Taip pat dirba vienas filosofas ir istorikas.

Direktoriaus veiklos 2017 metų ataskaitoje skelbiama, kad rūmų pirmininko atlyginimas buvo 1715 eurai (jau atskaičius mokesčius), vicepirmininko, l. e. p. direktoriaus - 1321 euras, vyr. finansininkės - 965 eurai, skyriaus vedėjo - 551 euras, vyr. specialisto - 441 euras, specialisto - 353 eurai, savivaldos organizatoriaus - 285 eurai, darbininko - 272 eurai.

Rūmų direktorius Sigitas Dimaitis dabar yra ir laikinai einantis pareigas rūmų pirmininkas. Jis gauna vieną (pirmininko) atlyginimą.

„Sodros" duomenimis, organizacijoje dirba 73 asmenys, kurių vidutinis darbo užmokestis yra 748,95 euro, neatskaičius mokesčių.

Tai nėra visos pajamos, kurias gauna ŽŪR darbuotojai. ŽŪR yra akredituota konsultavimo institucija ir turi  28 akredituotus konsultantus, kurie dirba prie įvairių projektų ir gauna už tai papildomą atlygį. Konsultantai rengia metodikas, programas, veda mokymus.

MŪ inf.

P.S. ŽŪR atsakymai į "Mano ūkio" klausimus apie organizacijos finansavimą atsiųsti 2018 metų vasario 20 dieną.